Įžengus į skaitmeninį amžių, įvairiose pasaulio šalyse pradėti kaupti ir skaitmeninti fanzinai. Pavyzdžiui, Berlyne įsikūrusiame Jaunimo kultūros archyve sukaupta apie 40 tūkst. fanzinų iš įvairių pasaulio šalių, didelę jų įvairovę pristato „Internet Archive“ ir kitos elektroninės bibliotekos. Pastaruoju metu ir Lietuvoje išaugo susidomėjimas šia neformalia jaunimo kūryba.

Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto mokslininkų grupė „Kultūra ir skaitmeninė humanitarika“ įgyvendino projektą „Lietuvos jaunimo neformalių savilaidos laikraštėlių (fanzinų) duomenų bazės sukūrimas, atvėrimas visuomenei ir reiškinio tyrimai“. Darbo aktualumą iliustruoja mokslininkų įsitikinimas alternatyvios kultūros paveldo kaupimo svarba, nes jame slypi jaunimo kultūros tyrimų šaltinis. Kolekcininkų stalčiuose iki šiol saugoti fanzinai projekto dalyvių buvo surinkti ir pirmą kartą pristatyti visuomenei. Kolekcija skirta ne tik tyrėjams, bet ir visiems norintiems susipažinti su fanzinų autorių kūryba.

Projektas apėmė keletą etapų: fanzinai buvo surinkti iš jų autorių ir kolekcininkų, suskaitmeninti ir sukurta duomenų bazė jauka.knf.vu.lt, išplėtoti kultūros reiškinio tyrimai. „Mūsų surinkti laikraštėliai – unikali jaunimo subkultūrinių grupių dalyvių literatūrinės ir meninės saviraiškos sfera. Laikraštėlių autorių tekstuose ir paveikslėliuose atsiskleidžia vertybės, dominuojančios jų subkultūrinėje aplinkoje. Leidiniai tarnauja šių vertybių sklaidai tarp bendraminčių, jų bendruomeniškumo formavimui ir kultūrinės tapatybės stiprinimui“, – sako projekto vadovė, VU Kauno fakulteto mokslininkė dr. Egidija Kiškina.

Optimizuota tekstynų leksikos ir vizualų analizė

Dr. E. Kiškina pasakoja, kad, pasitelkiant kompiuterinę teksto analizę, buvo palyginta keturių išskirtų subkultūrų (metalistų, pankų, fantastų ir futbolo fanų) tekstynų leksika: „Aptikome šioms subkultūroms atstovaujančių fanzinų leksikos tapatumus ir skirtumus, susijusius su subkultūrų dalyvių ideologijomis ir veiklos turiniu. Pavyzdžiui, fantastų fanzinams būdinga stalo, vaidmenų, lauko žaidimų leksika – herojai, kovos, magija ir t. t. Taikytas emocijų analizės metodas padėjo atskleisti pozityvias ir negatyvias būsenas laikraštėlių tekstuose. Nustebino, kad visų grupių fanzinuose dominuoja pozityvios nuotaikos. Negatyvios emocijos (brutualumas, žiaurumas, liūdesys ir kt.) buvo susijusios su metalistų ir pankų kūryboje pristatomų alternatyvių vertybių išraiška. Futbolo fanų zinuose atsiskleidė pergalės, džiaugsmo ir nusivylimo nuotaikos. Svarbu paminėti ir tai, kad, pasitelkus kompiuterinius algoritmus, buvo atlikta ir tekstynuose integruotų paveikslėlių analizė, kuri padėjo atpažinti subkultūrinius simbolius. Pavyzdžiui, metalistų fanzinuose populiarios svastikos, kaukolės ir kiti simboliai, randami ir pankų bei futbolo fanų fanzinuose, taip pat – įvairiose subkultūrose paplitęs ir iš hipių judėjimo kilęs taikos simbolis.“

Projekto komanda. Gintaro Jaronio nuotr.

Gilesnis pažinimas griauna stereotipus

Projekto vadovė pastebi, kad visuomenei pankų, metalistų subkultūros neretai siejasi su negatyviomis emocijomis dėl jų įvaizdžių, naudojamų simbolių, muzikos stiliaus ir dainų tekstų, kuriuose išryškėja, pvz., anarchijos nuotaikos (pankai) arba tamsiųjų jėgų garbinimas (metalistai). Tačiau, subkultūrų tyrinėtojų požiūriu, kultūrinio pogrindžio idėja yra susijusi su pasipriešinimu įvairioms visuomenės negerovėms (pvz., netolerancijai, kitokios nuomonės negerbimui, asmens laisvės suvaržymui). Patiems dalyviams jų subkultūra kelia pozityvias emocijas, nes čia randasi galimybė bendrauti su bendraminčiais, pasijausti pripažintiems, išreikšti kūrybiškumą.

Lietuvos fanzinų kolekcija stebina leidinių gausa

Duomenų bazės kūrimo veikloje dalyvavusi etnologė dr. Aušra Kairaitytė-Užupė atskleidė surinktos fanzinų kolekcijos apimtį. „Pavyko sukaupti daugiau nei 500 įvairių jaunimo kultūrinių grupių fanzinų, tarp kurių – ne tik platinti skirti fanzinai, bet ir spalvoti jų originalai (naudoti dauginant), taip pat fanzinų priedai, skrajutės, bukletai, katalogai, naujienlaiškiai, kiti jaunimo kultūrinių grupių dokumentai.“ Etnologę nuoširdžiai nustebino Lietuvoje XX a. paskutinį dešimtmetį egzistavusių fanzinų gausa. „Neįtikėtina ir tai, kad fanzinų kolekcininkai tiek metų sugebėjo išsaugoti vienetinius, originalius fanzinus ir noriai pasidalijo savo sukauptomis kolekcijomis, patikėdami jas universiteto archyvui.“

Kompiuterinių metodų taikymo reikšmė

Įprastai etnologai ir antropologai, tyrinėjantys subkultūrų grupes, atlieka nedidelės apimties tyrimus, nes taiko gilinamojo / išsamiojo interviu ir stebėjimo metodus, užrašinėja pasakojimus. Pasitelkus informatikų sukurtas programas atsiranda galimybė analizuoti didesnės apimties medžiagą. „Mūsų surinktą fanzinų tekstyną, kurį sudaro apie 10 000 lapų, kompiuteris gali išanalizuoti per kelias minutes. Be abejo, praverčia kompiuterinės analizės metodų išmanymas, susipažinimas su viena ar keliomis programavimo kalbomis, kompiuterinių įrankių taikymo patirtis. Analizės metodų yra daug ir įvairių, jiems taikyti gali būti reikalingas išankstinis duomenų apdorojimas, pvz., teksto anotavimas, lemavimas, ryšių nustatymas tarp veikėjų ir pan.“, – tyrimo metodų specifiką paaiškina dr. E. Kiškina. Projekte dalyvavę informatikos srities specialistai programavo archyvą, padėjo etnologams taikyti kompiuterinius tyrimo įrankius.

VU Kauno fakulteto informacinių sistemų ir kibernetinės saugos studijų programos studentas Dovydas Dosinas, talkinęs skaitmeninant ir rengiant duomenis tyrimams, teigia, kad kompiuteriniai metodai papildo jau esamus tradicinius skaitmeninimo ir tyrinėjimo metodus, todėl užduotys įveikiamos greičiau ir efektyviau. „Man įdomiausia buvo taikyti „Python“ programavimo kalbą ir dirbtinį intelektą tam, kad užduotys būtų kiek įmanoma labiau automatizuotos ir palengvintos“, – sako studentas.

„Buvo netikėta suprasti, kad duomenų rinkimas gali tapti mokslinio lygio problema. Negalėjau net pagalvoti, kad tekstų autoriai gali taip rašyti tekstus, kad nėra jokių grafinių programinių priemonių, pritaikytų taip užrašytam tekstui įvesti į kompiuterį. Tokie „blogi“ duomenys automatiškai lėmė papildomas mokslinio tyrimo problemas, kurios prasidėjo ankstesniame etape, negu tikėtasi. Tačiau pavyko rasti sprendimą“, – pasakoja per 20 metų patirties bendradarbiaujant su humanitarinių krypčių specialistais turintis VU Kauno fakulteto dėstytojas doc. Vytautas Rudžionis – informatikas, koordinavęs archyvo programavimą ir dalyvavęs tyrimuose.

Projekto skaitmeninimo veikloje talkinęs fotografijos ir montažo specialistas Gintaras Jaronis pabrėžia išoriškai nematomų veiklų sudėtingumą – buvo ypač svarbu pasitelkti tinkamus informacinių technologijų panaudojimo principus, kad skaitmeninis archyvas gerai veiktų, būtų patogus naudoti ir patrauklus, kad būtų išsaugota maksimali vaizdo kokybė, pernelyg neapkraunant serverio resursų ir interneto tinklo: „Kaip vizualaus pasaulio pažinimo ir kūrimo atstovą mane labiausiai sudomino fanzinų vizuali, estetinė pusė. Projekto vykdymo metu susipažinau tiek su profesionaliai pateiktais, tiek su mėgėjiškais fanzinais, sukurtais nedidelių (marginalių) Lietuvos subkultūrinių grupių.“

Mokslo projektų pažangos receptas: tarpdalykiškumas

Projekto dalyviams įsiminė patirtis, įgyta dirbant tarpdalykinėje (humanitarų ir informatikų) grupėje. Etnologėms teko mokytis naudoti „Python“ programinę kalbą, duomenų analizės paketą „Voyant“ ir kitus kompiuterinius įrankius, kėlusius nemažai iššūkių. Informatikams teko pasigilinti į etnologinius tyrimų klausimus. Pasak dr. E. Kiškinos, tarpdalykinis bendradarbiavimas reikalauja laiko, tačiau jis dešimteriopai atsiperka dėl naujos patirties. Tai buvusi viena didžiausių šio projekto vertybių, atvėrusių tyrėjų grupei platesnes galimybes ateities veiklose.

„Jau pastebėjau, kad ėmiau vartoti tokius terminus kaip sentimentai, kultūrinė grupė ir pan. Tai, ko gero, ir svarbiausia – projekto veikla buvo naudinga. Galime tęsti“, – pasakoja doc. V. Rudžionis. Jis įsitikinęs, kad naudinga gilintis į naujas sritis, domėtis naujomis problemomis ir nuolat tobulėti.

Ateities vizija

Projekto dalyviai pasidalijo mintimis apie galimas archyvo ateities perspektyvas. „Virtualios realybės taikymas, telktinio metodo įdiegimas leistų archyvo vartotojams dalytis informacija, ją komentuoti. Jaunesniems vartotojams, ko gero, patiktų žaidimo elementai archyve – jie galėtų gauti užduotis, atrasti tam tikrus artefaktus, dalyvautų interaktyviose istorijose“, – sako VU Kauno fakulteto informacinių sistemų ir kibernetinės saugos studijų programos studentas Tomas Vanagas, dalyvavęs archyvo programavimo veikloje.

Projekte taip pat dalyvavo VU Kauno fakulteto vyr. bibliotekininkė Viktorija Mačiulytė, prisidėjusi prie skaitmeninimo, Aurelija Dagilytė, projekte atlikusi komunikatorės tarp tyrėjų ir fanzinų autorių bei leidėjų darbą, ir Aidis Stukas – archyvo programuotojas.

Projektui „Lietuvos jaunimo neformalių savilaidos laikraštėlių (fanzinų) duomenų bazės sukūrimas, atvėrimas visuomenei ir reiškinio tyrimai“ finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. S-LIP-21-30.