„Spectrum“ pavasarėjančiai Lietuvai ir universiteto bendruomenei siūlo paskaityti VU mokslininkų tyrimais pagrįstus atsakymus į pastaruoju metu visai šaliai aktualius klausimus.

Neblaivūs prie vairo ne tik eiliniai piliečiai, bet ir sėjantys mirtį keliuose policijos pareigūnai verčia mokslininkus pasidomėti, ar neblaivus vairuotojas yra atsitiktinumas, ar kasdienybė. O nesiliaujanti šalies piliečių emigracija skatina susirūpinti bent mokslininkus.

Istorikas R. Petrauskas tyrinėja senųjų LDK didikų giminių likimus, mokslininką domina amžinasis klausimas: kodėl vienos giminės išmiršta ir kodėl vienos jų atmenamos, o kitos užmirštamos? „Inovacijos, moksliniai tyrimai užima vis didesnę žmonijos veiklos dalį. Vienas iš šiuo metu plačiai naudojamų tyrimo metodų gamtos, tiksliųjų, socialinių mokslų srityse yra matematinis/kompiuterinis modeliavimas, kuris skatina pažvelgti į skirtingas mokslo šakas iš šalies“, – rašo savo straipsnyje MIF prof. Šarūnas Raudys. Gamtoje ir visuomenėje vykstantys kitimai reikalauja, kad prie pokyčių visi (augalai, gyvi organizmai, visuomenė) prisiderintų, adaptuotųsi. Toks jau gamtos dėsnis: išlieka tik tie, kurie spėja prisiderinti prie aplinkos pasikeitimų. Tiriant gamtos ir visuomenės reiškinius pasitelkus kompiuterinius modelius, sugebėjimai adaptuotis vaidina bene pirmaeilį vaidmenį.

Iš šalies bandome pažvelgti į itin aktualią mūsų visuomenei problemą – toleranciją. 2010 m. vasarą Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai Lietuvos žmonės yra nepakantūs romams, iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims ir homoseksualams. Nepakantumas taip pat rodomas asmenims su psichikos negalia, Jehovos liudytojams, čečėnams, musulmonams, pabėgėliams ir kitų socialinių, religinių ir etninių grupių atstovams.

Itin daug dėmesio skiriame sveikatai: organų transplantacija, kamieninių ląstelių panaudojimo galimybės medicinoje, alergijos priežastys ir būdai, kaip išvengti skaudžių jos padarinių. Sužinosite apie Vilniaus universiteto auklėtinį, garsų XIX a. pr. Vilniaus gydytoją, pirmojo vaikų ligų vadovėlio Lietuvoje autorių masoną Jokūbą Šimkevičių. Spaudoje pasirodę nuogąstavimai, kad kaitrines lemputes pakeitusios taupiosios kelia grėsmę žmonių sveikatai, išprovokavo išsamų VU TMI direktoriaus prof. A. Žukausko komentarą, ar tokie nuogąstavimai pagrįsti.

Atsikvėpti nuo įvairių problemų galite grožėdamiesi Mongolijos kultūros paminklais, seniausios Lietuvoje rankraštinės iliuminuotos knygos lotynų kalba „Psalterium Marie“, saugomos VU muziejuje, iliustracijomis.

„SPECTRUM“ Nr. 14