Saulėtą ketvirtadienio gegužės 19 d. vakarą Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto M. K. Sarbievijaus kieme vykę poetiniai skaitymai subūrė vienoje vietoje skirtingų kartų poetus, baigusius vadinamąjį „Filologyną“.

Į skaitymus taip pat atėjo VU Filologijos fakulteto jaunieji kūrėjai. Dalyvavo ir poetai, savo laiku užsukdavę į M. K. Sarbievijaus kiemą tiesiog pasisemti įkvėpimo. Skaitymai vyko prie „laktos“ – legendinės palangės prie K. Donelaičio skaityklos. Ši palangė tapo neoficialiomis kūrybinėmis dirbtuvėmis daugeliui šiandien gerai žinomų literatų.

Kaip paaiškino poetinio vakaro organizatoriai – prozininkas Andrius Jakučiūnas ir poetas Marius Burokas – šie skaitymai buvo sumanyti kaip savotiškos naujos saviraiškos teritorijos paieška. Be to, „lakta“ sukelia stiprią nostalgiją daugeliui Filologijos fakulteto auklėtinių. „Čia buvo mūsų susirinkimo vieta. Mes čia sėdėdavome ir per pertraukas, ir per paskaitas. Tai buvo toks savotiškas mažas klubas“, – sakė M. Burokas.

„Šioje vietoje galima buvo vienytis nepaisant priklausomybės konkrečiam kursui. Čia akumuliavosi ir kūrybinės idėjos ir, bent jau mūsų laikais, prasisukdavo ir koks butelis gėralo“, – „laktos“ prasmę aiškino A. Jakučiūnas. Jis taip pat išreiškė viltį, kad tokie skaitymai prie K. Donelaičio skaityklos palangės galėtų tapti tradiciniais.

Apie „laktos“ prasmę bei prisiminimais, susijusiais su ja, dalijosi daugelis skaitymuose dalyvavusių poetų ir filologų. Literatūrologė prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė pavadino palangę prie K. Donelaičio skaityklos „poetų perykla, geru šiltų minčių lizdu“. Buvęs Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Urba mano, kad žodis „lakta“ turi daug prasmių – tai ne tik, pagal žodyno apibrėžimą, „kartis vištoms tupėti“, bet ir „plyšys bitėms iš avilio išlėkti“ bei „lentelė prie avilio plyšio“. Būtent su bitėmis jis sulygino Filologijos fakultetą baigusius poetus, tą vakarą grįžusius į savo Alma Mater.

Per skaitymus buvo prisimintas ir dažnai ant „laktos“ sėdėdavęs Remis – prieš keturis metus tragiškai žuvęs orientalistas, anglistas ir muzikantas Remigijus Audiejaitis. Nuskambėjo keli jo atminimui skirti  eilėraščiai.

Organizatoriai specialiai, oponuodami Poezijos pavasario užsitęsiančių skaitymų tradicijai, įspraudė renginį į griežtus laiko rėmus – skaitymai tęsėsi lygiai vieną valandą.  Per tą valandą po kelis savo eilėraščius susirinkusiai publikai perskaitė nemažai ir garsių, ir kol kas mažiau žinomų poetų. Tarp skaitovų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, poetai Rimvydas Stankevičius, Liudvikas Jakimavičius, Nerijus Cibulskas ir daugelis kitų.