Lapkričio 24 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino dviejų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių – plėtros programas. Juos kuriant dalyvauja ir Vilniaus universitetas. Galima teigti, kad slėnių projektai jau priartėjo prie įgyvendinimo stadijos.

Susikalbėti su partneriais ne visada lengva

Slėnių kūrimo procesas yra gana sudėtingas. Pasak strateginės plėtros reikalų prorektoriaus prof. habil. dr. Juozo Rimanto Lazutkos, programų rengimas visada buvo pagrįstas tam tikrų kompromisų su projektų partneriais ir Vyriausybe paieška. Ypač daug klausimų atsirasdavo dėl integracinių procesų. „Mes turime partnerių, kurie patys yra išreiškę pageidavimą, kad norėtų tapti Vilniaus universiteto dalimi, bet turi tam tikrų abejonių dėl universiteto finansavimo sistemos, kuri nėra pakankamai palanki moksliniams tyrimams“, – teigia J. R. Lazutka. Pasak prorektoriaus, moksliniai institutai nerimauja, jog dėl tos priežasties, kad universitetai gauna finansavimą „viena eilute“, o bendra situacija su studijų finansavimu yra bloga, integracijos į VU atveju jiems skirti pinigai gali atitekti studijoms.

Valdymo grupės „Saulėtekio“ slėnio programai parengti narys prof. habil. dr. Artūras Žukauskas pasakoja, kad šiuo metu į Vilniaus universitetą planuojama visiškai integruoti Teorinės fizikos ir astronomijos institutą. Kitas mokslines institucijas – Fizikos institutą, Chemijos institutą, Puslaidininkių fizikos institutą – planuojama sujungti į vieną Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų institutą. Pasak A Žukausko, tam tikrų nesutarimų atsirado dėl numatomų investicijų į reikalingą įrangą. „Siekiant perkelti institutus į Saulėtekį reikia pastatyti gana nemažus pastatus. Iš 200 milijonų litų, skirtų iš biudžeto, 70 milijonų tenka skirti pastatams. Visų dalyvių poreikis įrangai pagal pradinę paraišką buvo per 300 milijonų. Suprantama, kad paaiškėjus, jog įrangos pirkimui lieka tik 130 milijonų litų, atsirado labai daug nepatenkintų žmonių. Tačiau mums pavyko susitarti dėl tam tikrų principų. Mes nusprendėme, kad nepirksime pigių ir smulkių prietaisų, o pirksime stambią ir brangią įrangą, kurios neįmanoma įsigyti per kitus projektus“, – aiškina situaciją A. Žukauskas. Tai, kad slėnių projektai priartėjo prie įgyvendinimo, rodo, jog nesutarimus daugiau mažiau pavyko įveikti. „Slėnių programas Vyriausybė patvirtino. Prie tų programų yra priedai ir programos aprašas – ten surašytos išlaidų sąmatos, parengtos galimybių studijos, yra ministro patvirtintos aparatūros lentelės. Dabar tik laukiama, kada tie projektai startuos“, – sako A. Žukauskas.

Fakultetų perkėlimo gali tekti palaukti

Kalbėdamas apie slėnių projektus J. R. Lazutka pažymi, kad korektyvų pateiks ir Lietuvą pasiekusi pasaulinė finansinė krizė. „Dabar beveik tiksliai galima pasakyti, kad dalies anksčiau planuotų dalykų įgyvendinti nepavyks“, – apgailestauja strateginės plėtros reikalų prorektorius. Pasak jo, krizės padarinius labiau už kitus slėnių dalyvius pajus būtent Vilniaus universitetas. Pirmiausia nėra aišku, ar pavyks įgyvendinti planuotą kai kurių fakultetų perkėlimo ir koncentravimo procedūrą. „Buvusioji Vyriausybė buvo apsisprendusi universiteto fakultetų koncentravimui neskirti nė vieno lito iš biudžeto ir bandyti viską daryti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programos būdu, t. y. parduodant esamus pastatus ir įgyjant ar statant už tas lėšas naujus. Akivaizdu, jog tai visiškai nerealu, esant dabartinei situacijai nekilnojamojo turto rinkoje. Aš netgi pridurčiau, kad pradėti įgyvendinti šitą projekto dalį tokioje situacijoje būtų mažų mažiausiai neatsakinga. Tai būtų nuostolinga pačiam universitetui – mes daugiau turto prarastumėme, negu galėtumėme įgyti“, – teigia J. R. Lazutka.

Ši problema „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnius paveiks skirtingai. Pasak J. R. Lazutkos, mažiau ji yra aktuali „Saulėtekio“ slėniui, nes šio slėnio didžioji programos dalis yra nukreipta į mokslinius tyrinėjimus, atliekamus Fizikos fakultete, kuris ir taip yra Saulėtekyje. „Klausimas išlieka dėl Chemijos fakulteto. Kol kas matome, kad Saulėtekyje atsiras vietos tik šio fakulteto mokslinėms laboratorijoms, bet dėl mokomųjų auditorijų problema lieka neišspręsta“, – pažymi J. R. Lazutka.

„Saulėtekio“ slėnis dėl turto mainų gali susidurti ir su kita problema, susijusia su institutų perkėlimu. Tam turi būti pastatytas specialus pastatas. „Yra numatyti du korpusai. Jie buvo planuojami kaip vienas projektas – dalis pinigų eitų iš struktūrinių fondų, dalis iš turto mainų. Problema ta, kad nekilnojamojo turto srityje dabar yra krizė ir neaišku, ar gausim už planuotus parduoti institutų pastatus tą kainą, kuri buvo numatoma. Kitą vertus, mes tikimės, kad ir statybų kaina kris. Žinoma, galimi ir kitokie variantai – galbūt išskaidysim šį projektą į dvi dalis, t. y. pastatysim vieną korpusą už struktūrinių fondų lėšas, o kitą – pasibaigus krizei, kai parduodamų pastatų kaina bus palanki“, – aiškina A. Žukauskas. Be to, jis gana optimistiškai žiūri į „Saulėtekio“ slėnio projekto įgyvendinimo perspektyvas. „Aš nemanau, kad krizė darys įtaką Europos struktūriniams fondams ir skiriamoms lėšoms, kurių dalį numatoma panaudoti slėnių idėjos įgyvendinimui. Be to, Lietuva turi prisidėti prie šių projektų finansavimo ir tam yra teikiamas aukštas prioritetas, nes kitaip šalis gali tuos europinius pinigus paprasčiausiai prarasti“, – pabrėžia A. Žukauskas.

Sudėtingesnė situacija yra „Santaros“ slėnyje. „Čia buvo planuota perkelti Medicinos ir Gamtos mokslų fakultetus. Pagal patvirtintą slėnio programą abu fakultetai gaus iš struktūrinių fondų lėšas, už kurias turėtų būti pastatytos labai geros mokomųjų laboratorijų patalpos. Tačiau klausimas dėl auditorijų, dėstytojų darbo kabinetų, studentų bendrabučių ir vėl, kaip ir „Saulėtekio“ slėnio atveju, lieka neišspręstas. Universitetui dabartinėje situacijoje tiesiog teks labai gerai apmąstyti: ką mes gauname iš slėnių ir kokie turėtų būti mūsų tolimesni veiksmo planai? Kaip tą situaciją išnaudoti maksimaliai naudingai?“ – pabrėžia J. R. Lazutka.

Bet kuriuo atveju, nepaisant krizės, „Santaros“ ir „Saulėtekio“ slėnių projektų įgyvendinimas turėtų greitai pajudėti į priekį. „Pirmas etapas buvo vizijų rašymas. Mes tą etapą perėjome iki naujųjų metų – vizijos buvo patvirtintos. Toliau buvo antras – programų parengimo etapas. Jas turėjome parengti iki šių metų birželio mėnesio, bet dėl įvairių priežasčių – dėl to, kad pati Vyriausybė nežinojo, ko nori, o ir sunkiai sekėsi derinti partnerių interesus šį etapą užbaigėme vėliau. Dabar programas Vyriausybė yra patvirtinusi. Kitais metais prasidės trečiasis – slėnių programų įgyvendinimo – etapas, kuris turėtų pasibaigti 2013 metais. Tačiau, kaip ir struktūrinių fondų projektų įgyvendinimo atveju, mes, be abejo, turime kelerius metus atsargoje. Aš manau, kad realiai programos bus įgyvendinamos iki 2015 metų“, – sako J. R. Lazutka.

Slėniai – žingsnis į mokslo ateitį

J. R. Lazutkos teigimu, slėnių projektai yra naudingi ne tik Vilniaus universitetui, bet ir visam Lietuvos mokslui. „Bet kuriuo atveju planuojamos didelės investicijos į mokslinių tyrimų įrangą. Be to, mūsų studentai galės slėnių padaliniuose atlikti praktiką, daryti mokslinius tyrimus. Kartu padidėja ir mokslinės kooperacijos galimybės”, – pažymi jis. Prorektoriaus manymu, Vilniaus universiteto dalyvavimas „Santaros” ir „Saulėtekio” slėnių projektuose leidžia tikėtis gana didelio proveržio moksle. Be to, tai yra savotiška garantija, kad VU pavyks įsitvirtinti tarp geriausių pasaulio universitetų.

Kalbėdamas apie „Saulėtekio” slėnį, A. Žukauskas irgi pabrėžė mokslinio potencialo koncentracijos pranašumą. Pasak jo, labai reikšminga tai, kad „Saulėtekio” slėnio biudžetas yra per 900 milijonų litų („Santaros” slėnio – apie 500 milijonų litų). Tai labai rimta investicija į mokslinę šalies ateitį. „Įrangos pirkimas už 130 milijonų, nors tai ir tris kartus mažiau, negu mokslo atstovai galėtų realiai įsisavinti, vis vien yra rimtas užmojis. Vargu ar per visus nepriklausomybės laikotarpio metus į mokslinę įrangą buvo tiek investuota. Be to, įranga parinkta orientuojantis į technologijas, t. y. ne vien matavimams, kad būtų rašomi tik tam tikri moksliniai straipsniai”, – pažymi A. Žukauskas.

Slėniai turėtų padėti mokslininkams sujungti savo tyrinėjimus, pasiekti geresnių ir įdomesnių rezultatų. „Labai svarbu, kad sutelksim vienoje vietoje stipriausius Vilniuje dirbančius mokslininkus – fizikus, chemikus, elektronikos specialistus. Tai savaime yra didelis laimėjimas – žmonės atsiduria arti vienas kito. Dabar tos jėgos yra išsisklaidžiusios, nėra stiprios sąveikos”, – pabrėžia A. Žukauskas.

Slėnių projektai padės išspręsti ir dar vieną įsisenėjusią problemą. Pasak A. Žukausko, Lietuvoje yra atliekami geri moksliniai tyrimai, bet jų rezultatai dažniausiai lieka nepanaudoti, nes mokslo sąveika su pramone yra labai prasta. Jis pabrėžia, kad ir pačiame versle nėra stipraus mokslinių tyrimų ir plėtros sektoriaus. „Šiandien mokslas suvokiamas kaip kultūros dalis. Jo sąveika su pramone silpna. Labai tikimės, kad mokslo ir verslo geografinis artumas slėniuose leis mokslininkams pamatyti, ko reikia verslininkams”, – teigia A. Žukauskas.