Sausio 28 d. VU Filosofijos fakultetas išleido pirmąją socialinės politikos programos magistrų laidą. Tai svarbus įvykis ne tik universitete, bet ir Lietuvoje.
Pasaulyje socialinės politikos kaip akademinės disciplinos istorija – beveik šimto metų. Garsiojoje Londono ekonomikos mokykloje 1912 m. socialiniams darbuotojams pradėtas dėstyti socialinio administravimo dalykas vėliau plintant teoriniam pliuralizmui pervadintas socialine politika. Prieš 60 metų Richardas Titmussas, pirmasis socialinės politikos profesorius, minėtame universitete gavo katedrą ir pertvarkė socialinio darbo studijas į socialinės politikos. Aštuntajame XX a. dešimtmetyje daugelio šalių, bet labiausiai anglosaksų ir šiaurės Europos, universitetuose socialinė politika išsiveržė iš po socialinio darbo studijų skėčio ir išplito kaip atskira studijų ir tyrimų sritis.
Galime džiaugtis, kad VU perima Vakarų šalyse sukauptą patirtį ir sėkmingai pradeda socialinės politikos akademinę istoriją Lietuvoje. Socialinės politikos studijos ir pas mus atsiranda Socialinio darbo katedroje – dėl gausių dėstytojų tyrimų socialinės politikos srityje ir bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais sukauptų žinių ir patirties, suvokus specialistų, gebančių profesionaliai analizuoti socialinės politikos procesus, socialinės politikos sprendimus ir jų poveikį socialinei gerovei, poreikį. Šių metų socialinės politikos programos absolventams dar įteikti socialinio darbuotojo diplomai, tačiau Lietuvoje jau įteisinta savarankiška socialinės politikos studijų kryptis ir dabartiniai studentai jau gaus socialinės politikos magistro diplomus.
Socialinė politika kaip praktinė veikla yra visuomenės atsakas į socialinius poreikius. Labai plačios, daug darbuotojų ir milžiniškų finansinių išteklių reikalaujančios sritys – sveikatos ir socialinė apsauga, užimtumas ir pensijos, švietimas, miestų planavimas ir viešoji tvarka – yra socialinės politikos tyrimų akiratyje. Bet kurios šiuolaikinės valstybės socialinės gerovės ministras valdo bent dešimtį kartų didesnius finansinius išteklius, vadovauja didesnėms armijoms nei gynybos ministras. Visuomenės senėjimas, šeimos transformacija, individualizmas, darbo rinkos fragmentacija, globalizacija dar labiau didina socialinės politikos paklausą.
Žinoma, socialinės politikos srityje dirba ir ateityje dirbs įvairų išsilavinimą turintys žmonės – teisininkai, medikai, sociologai, administratoriai, ekonomistai, socialiniai darbuotojai, edukologai ir kt. Tačiau auga integruoto žinojimo ir gebėjimų specialistų poreikis. Socialinės politikos studijos ir pasižymi tarpdiscipliniškumu, jos jungia minėtų dalykų žinias ir gebėjimus.
Socialinės politikos programa orientuota į dviejų sričių pažinimo – viena, visuomenės struktūros ir jos reiškinių, kita, socialinių institucijų ir jose vykdomų veiklų – derinį. Studijuojami tokie dalykai kaip socialinės politikos analizė, socialinės gerovės ekonomika, socialinės apsaugos ir darbo teisė, politinių idėjų genealogija, socialinių institucijų vadyba, tarptautinių organizacijų socialinė politika, socialinės gerovės tyrimų metodai, socialinių mokslų šiuolaikinės metodologijos problemos. Pusę programos dalykų dėsto profesoriai, tarp jų – A. Dobryninas, B. Gruževskis, E. Nekrašas, Z. Norkus, A. Poviliūnas, M. P. Šaulauskas, L. Žalimienė ir kt.
Naujoji programa atveria galimybę visuomenės mokslų krypčių bakalauro laipsnį turintiems asmenims įgyti kompetencijų socialinės politikos srityje, t. y. analizuoti socialines problemas, siūlyti jų sprendimo būdus, organizuoti sprendimų įgyvendinimą, vertinti ir analizuoti įgyvendinimo rezultatus. Tikime, kad jie gebės vadovauti tiek socialiniams projektams, tiek ir juos vykdančioms institucijoms.
Komentarų nėra. Būk pirmas!