Šiuolaikiniame gyvenime socialiniai tinklai yra komunikacinės platformos, taip pat naudojamos ir rinkodaros tekstų skelbimui.

Naujos komunikacijos formos ir socialiniuose tinkluose produktą pristatantys tekstai skirti plačiajai auditorijai, traukia ne tik jų vartotojų, bet ir tyrėjų žvilgsnį. Kalbos tyrėjams įdomus socialinių tinklų ir juose skelbiamų įrašų kalbinis-komunikacinis aspektas – bandoma atsakyti į klausimą, kokiomis kalbinėmis-komunikacinėmis priemonėmis daroma įtaka sekėjui-potencialiam pirkėjui.

„Instagram“ turinio kūrėjai – nuomonės formuotojai

Nuomonės formuotojai, dar vadinami influenceriais, yra dominuojantys „Instagram“ tekstų autoriai. Nuomonės formuotojai dalinasi savo kasdieniu gyvenimu, asmenine patirtimi ir įžvalgomis, todėl yra sekami kitų socialinio tinklo naudotojų, kuriems yra įdomi formuotojo nuomonė. Įmonės dažnai sudaro sutartis su nuomonės formuotojais, kad šie reklamuotų tam tikro prekinio ženklo produktą. Tekstai, kuriuose atsispindi rinkodaros tikslai, yra pažymėti grotažymėmis ir žodžiu „reklama“. Tai patvirtina influencerio bendradarbiavimą su įmone. Produkto pristatyme nuomonės lyderiai pabrėžia teigiamas reklamuojamojo produkto savybes, pasidalina asmeninėmis įžvalgomis, taip darydamas poveikį skaitytojui. Toks reklamuojamo produkto pristatymas ne tik sudomina skaitytoją dėl realistiško pateikimo, bet gali daryti poveikį sekėjo sprendimui įsigyti produktą.

Tiria nuomonės formuotojų tekstų struktūrą

Kalbos tyrėjai iš Lietuvos ir Vokietijos pastaruoju metu skiria nemažai dėmesio socialiniuose tinkluose publikuojamų tekstų struktūrai ir jų daromam poveikiui nustatyti.

Vokiškų ir lietuviškų tekstų tyrimas parodė, kad tiek vokiški, tiek lietuviški produktų pristatymai turi vienodą struktūrą. Nors produkto pristatymu gali būti ir laisvo stiliaus, neredaguotas tekstas, matoma tendencija taikyti tarptautiniu mastu paplitusius struktūros modelius: nuomonės formuotojai pristato produktą aprašydami jo savybes arba naudoja „konkurso modelį“, kai skaitytojui siūloma dalyvauti konkurse, kuriame jis gali laimėti pristatomą produktą. Nors tekstų struktūra vienoda, nuomonės formuotojai naudoja tam tikras kalbines priemones, kurios paverčia tekstą originaliu ir būdingu tik to vartotojo įrašams. Taip pat matomas skirtingas teksto dalių išdėstymas, kuris suteikia produkto pristatymams savitumo.

Norėdamas paveikti skaitytoją, nuomonės formuotojas savo tekste vartoja kalbines priemones, būdingas kasdienei jaunimo kalbai, pvz., anglicizmus, susijusius su socialinių tinklų funkcijomis like, share, comment, ar įrašo temą atitinkančius anglicizmus, kaip lifestyle, haul. Taip pat vartojami jaustukai, pvz., 😍, 🙌, 🎉, kurie paveikslėliu išreiškia emociją, taip papildydami rašytinį tekstą. Šie ir kiti kalbiniai elementai, pvz., klausiamieji ir šaukiamieji sakiniai, pirmojo vienaskaitos asmens ir antrojo daugiskaitos asmens vartojimas, grotažymės tekstui suteikia tiesioginės komunikacijos iliuziją. O tai juk paveikiau.

Svarbi ne tik kalba, bet ir nuotraukos

Tirdami naujas komunikacijos formas, kalbininkai neapsiriboja tik kalbos nagrinėjimu. Į tyrėjų akiratį patenka ir kiti komunikaciniai elementai, vartojami kartu su kalba, pavyzdžiui, nuotraukos. „Instagram“ tekstai publikuojami kartu su nuotraukomis, nes tai taip pat didina šių tekstų poveikį skaitytojui, o kartu ir potencialiam pirkėjui, nes taip produktas ne tik aprašomas, bet ir parodomas. Būtent nuotraukos patraukia skaitytojo dėmesį ir sužadina susidomėjimą reklamuojamu produktu. Tiek vokiškuose, tiek lietuviškuose nuomonės formuotojų produktų pristatymuose tekstas ir paveikslas gali papildyti vienas kitą, perteikdami skirtingą informaciją. Tačiau nuotrauka gali ir nesuteikti jokios papildomos informacijos, bet su tekstu sudaryti išbaigtą kalbinių ir vizualinių bruožų visumą. Taigi paveikslas atlieka daugiau nei dekoracinę funkciją ir yra neatsiejamas „Instagram“ įrašų elementas.

Šiuolaikinio kalbininko požiūris ir įrankiai leidžia stebėti, ką kalba daro su mumis ir ką mes darome su ja, o šiuolaikinis daugiakalbis lingvistas geba ne tik komunikuoti šiandieniniame globaliame pasaulyje, bet ir stebėti, kaip šis pasaulis vienodėja ir kas jame yra savita.