Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros dėstytoja dr. Lina Šumskaitė 2016 balandį–birželį stažavosi Gruzijos Ivane Džavachišvilio Tbilisio valstybiniame universitete. Čia mokslininkė socialinio darbo studentams skaitė paskaitas apie lyčių aspektą socialinėje politikoje ir socialiniame darbe Lietuvoje, susipažino su socialinio darbo profesijos padėtimi Gruzijoje.

Socialinis darbas Gruzijoje ėmė formuotis kiek vėliau nei mūsų šalyje – 1999 m., o jo plėtrai didelę įtaką padarė tarptautinių projektų parama ir JAV besimokiusių aktyvių socialinio darbo absolventų 2004 m. įkurta Gruzijos socialinių darbuotojų asociacija (GASW). Ji iki šiol aktyviai veikia profesijos plėtros srityje. Šešių absolventų dėka sukurta socialinio darbo bakalauro studijų programa, o 2007 m. startavo magistrantūros studijų programa.

GASW vadovauja viena iš jos įkūrėjų Salome Namicheišvili. Ji šiuo metu dėsto socialinio darbo studentams universitete ir studijuoja socialinio darbo doktorantūroje. Pasak mokslininkės, nors socialinio darbo profesija Gruzijoje yra gana jauna, dėstytojų iš užsienio dėka Ivane Džavachišvilio Tbilisio valstybiniam universitetui pavyko įkurti socialinio darbo doktorantūros programą.

GASW veikla buvo reikšminga įrodant socialinio darbo svarbą šalyje ir padėjo siekti reformų šiose srityse: smurtas artimoje aplinkoje, nusikalstamumas, vaikų teisių apsauga, darbas su negalią turinčiais žmonėmis, skurstančiųjų aprūpinimas būstu. Daugiausia socialinių darbuotojų dirba valstybinio sektoriaus socialinių paslaugų ir teisingumo sistemose, o labiausiai prisidėjo šalyje reformuojant vaiko apsaugos ir kriminalinio teisingumo sistemas. Nepaisant reikšmingų darbų ir juos lydėjusių pokyčių, socialinio darbo profesijai Gruzijoje iškyla nemažai iššūkių.

• Nepakankamas socialinių darbuotojų skaičius šalyje. Šiuo metu 240 socialinių darbuotojų įdarbinta Valstybinėje socialinių paslaugų agentūroje, pavaldžioje Sveikatos, darbo ir socialinių reikalų ministerijai – jie teikia paslaugas pagyvenusiems asmenims, šeimoms ir žmonėms su negalia. Šaliai, turinčiai 4 mln. gyventojų ir norinčiai patenkinti bent minimalius šeimų su vaikais poreikius, rekomenduojama turėti 400 socialinių darbuotojų. Kadangi tie patys žmonės dirba ir su pagyvenusiais bei negalią turinčiais asmenimis, socialinių darbuotojų skaičius turėtų būti didinamas.
• Nėra socialinio darbuotojo profesijos reguliavimo. Dėl perkvalifikavimo kursų dalis socialinį darbą dirbančių asmenų neturi socialinio darbuotojo bakalauro išsilavinimo. Todėl sudėtinga nustatyti profesijos ribas ir užtikrinti darbo kokybę pagal profesionalaus socialinio darbo standartus. Pavyzdžiui, tik nedaugelis pataisos namuose dirbančių socialinių darbuotojų turi profesionalių darbuotojų kvalifikaciją suteikiantį socialinio darbo bakalauro laipsnį. Neretai akademinio laipsnio neturinčių darbuotojų vertybės ir nuostatos nesutampa su socialinio darbo vertybėmis.
• Ribotas socialinių paslaugų prieinamumas. Sveikatos ir švietimo srityse socialinio darbo paslaugos mažai išplėtotos. Nors psichinės sveikatos srityje dirba nemažai socialinių darbuotojų, ligoninėse ir poliklinikose socialinio darbo paslaugų labai nedaug. Socialinių darbuotojų vis dar nėra mokyklose ir švietimo sistemoje.
• Prastos darbo sąlygos. Regionuose socialiniai darbuotojai dirba labai prastomis sąlygomis, kurios neigiamai veikia darbo kokybę. Kol kas socialinių darbuotojų asociacijai nepavyksta įtikinti ministerijos pagerinti darbo sąlygų.
• Atlikta mažai tyrimų apie socialinio darbo praktiką Gruzijoje. Socialiniai darbuotojai taiko metodus ir praktikas, įgyvendintas Vakarų šalyse, bet nepritaikytas Gruzijos kultūrai.
• Socialinis darbas naudojamas kaip kontrolės mechanizmas, o ne įgalinimo ir pokyčių įrankis. Tarptautinėje praktikoje socialinis darbas – žmogaus teisių gynimo profesija, tačiau Gruzijos valstybiniame sektoriuje socialinis darbas taikomas kaip kontrolės mechanizmas, socialiniai darbuotojai turi mažai galimybių advokatauti klientams, todėl svarbu, kad ši profesija būtų plėtojama pilietinėje visuomenėje ir nevyriausybinis sektorius taptų aktyvesnis.

Dr. L. Šumskaitės vizitas finansuotas pagal Marie Curie tarptautinių mokslo personalo mainų schemą (7BP). Tarptautinio mobilumo projektą įgyvendina partneriai iš Estijos, Lietuvos, Gruzijos ir Moldovos universitetų. Lietuvoje projektą vykdo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Projekto tikslas – keistis patirtimi, skatinant Gruzijos ir Moldovos pasirengimo stoti į Europos Sąjungą procesus.