Socialinis darbas, kaip profesijos ir studijų pasirinkimas, neretai suvokiamas gana siaurai. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Socialinio darbo ir sociologijos instituto mokslininkės dr. Ievos Adomaitytės-Subačienės, iš tiesų tai yra platų spektrą apimanti sritis. Tad jauni žmonės, pasirinkę šį kelią, įgyja pačių įvairiausių įgūdžių ir vėliau šiuo įgūdžius panaudoja plačiame profesiniame lauke: nuo socialinio verslo iki technologijų integravimo. Apie socialinio darbo studijų teikiamas perspektyvas pasakoja I. Adomaitytė-Subačienė.

Socialinių pokyčių profesija

Tai kas gi per profesija tas socialinis darbas? Ko galima išmokti ir kokias kompetencijas įgyti šių studijų metu? Socialinis darbuotojas neretai turi tiesioginį kontaktą su žmonėmis. Be to, tai yra komandinė profesija, veiksminga tik veikiant kartu su kitais specialistais. Tad, kaip pasakoja I. Adomaitytė-Subačienė, studentai mokosi bendravimo, komandinio darbo, konfliktų sprendimo, konsultavimo įgūdžių, tarpkultūrinio darbo, projektų valdymo ir pan. Sukaupus tokį bagažą jį galima pritaikyti ne vienoje srityje, tad gal todėl socialinio darbo studentus vilioja įvairios verslo įmonės.

Lietuvoje ši profesija neretai aplipdoma įvairiais stereotipais. Bendras šios profesijos įvaizdis apsiriboja pagalbos teikimu pagyvenusiems ar neįgaliesiems, pagalba maistu, labdara, socialinių išmokų užtikrinimu. Tačiau iš esmės tai yra daug platesnė profesija. „Pasaulyje kalbama, kad socialinis darbas yra socialinių pokyčių, žmogaus teisių įgyvendinimo ir socialinių inovacijų profesija“, – teigia mokslininkė.

Anot dėstytojos, nūdienos socialinis darbas yra labai kompleksiška profesija, nes keičiasi valstybės, kaip pagrindinio veikėjo, apsaugančio nuo skurdo ir negandų, vaidmuo, jis perleidžiamas pilietinei visuomenei ir korporatyvinei socialinei atsakomybei. „Randasi socialinis verslas ir kitos naujos pagalbos formos, padedančios spręsti socialines problemas. Poreikis turėti profesionalius darbuotojus, padedančius adaptuotis prie pokyčių, yra labai didelis.“

Socialinis darbas apima ir makro- bei tarptautinį lygmenį. Absolventai darbuojasi nevyriausybinėse organizacijose, ginančiose žmogaus teises, arba vystomojo bendradarbiavimo srityje. Tačiau, pasak I. Adomaitytės-Subačienės, apie šią socialinio darbo advokacijos veiklą kalbama retai.

Socialinis verslumas

VU socialinio darbo studijų programoje studentai skatinami domėtis ir socialinio antreprenerio karjera. Kol kas socialinės antreprepenystės kursas yra pasirenkamasis, tačiau susidomėjimas šia sritimi auga. VU Sociologijos ir socialinio darbo institutas kartu su VU Verslo mokykla 2019 m. pradėjo naują bendrųjų universitetinių studijų (BUS) kursą „Socialinė antreprenerystė“, prieinamą visų studijų programų studentams, lietuvių ir anglų kalba. „Socialinė antreprenerystė yra veikla, kai socialinės problemos sprendžiamos pasitelkiant inovatyvius ir kūrybinius verslo modelius, kurie padeda siekti socialinio poveikio. Tam reikia labai įvairių kompetencijų: idėjų generavimo, rizikų valdymo, planavimo, bendradarbiavimo, lyderystės, bet svarbiausia – socialinio darbo žinių ir socialinio darbo metodų išmanymo“, – apie socialinio darbo teikiamas galimybes pasakoja mokslininkė.

2019 m. ji kartu su kolegėmis Lietuvos socialinio verslo asociacijos užsakymu atliko išsamią socialinio verslo galimybių studiją Lietuvoje. „Studija parodė, kad socialinis verslas yra itin sparčiai auganti sritis, jaunimo susidomėjimas prasminga veikla įdarbinant ir savo verslumą yra tikrai didelis. Tai parodė ir 2019 m. spalį VU organizuotas socialinio verslo festivalis „GoSocial“, – sako jo organizatorė I. Adomaitytė-Subačienė.

Akimirka iš socialinio verslo festivalio „GoSocial“. Organizatorių nuotr.

Socialinio darbo absolventai jau darbuojasi tokiose socialinio verslo organizacijose kaip VŠĮ „Penki pojūčiai“, VŠĮ „Sopa“ ir „Pirmas blynas“, kurio įkūrėjas yra socialinis darbuotojas. „Aš pati esu baigusi socialinio darbo studijas, nors visada dirbau organizaciniu lygmeniu – socialinių projektų vadove, tačiau bendrosios socialinio darbo kompetencijos buvo labai naudingos. Socialinio darbo vadyba – dar viena svarbi sritis, kuri mažai akcentuojama“, – pasakoja socialinio darbo mokslo atstovė.

Socialinis darbas ir lyderystė

VU Socialinio darbo ir sociologijos institutas netrukus pristatys naują projektą – Socialinio darbo lyderystės mokyklą, kuri skirta kelti socialinio darbo srityje dirbančių vadovų ir kitų praktikų kvalifikaciją. Pasak mokslininkės ir dėstytojos, būtent lyderystės kompetencijų stiprinimas padės praktikams garsiau kalbėti apie savo darbą, o dirbant šioje srityje labai reikia lyderių.

Taigi patys šios srities mokslininkai ir praktikai turėtų garsiau kalbėti apie šią profesiją. „Turime įtakingų ekonomistų, psichologų, teisininkų, kurių nuomonę girdime žiniasklaidoje. Ar žinote garsų socialinį darbuotoją, kuris būtų nuomonės formuotojas? Sunku tikėtis, kad kažkas kitas rūpinsis profesijos prestižu, mes patys turime tam skirti daug dėmesio, stiprinti savo bendruomenę, profesijos savireguliaciją, stiprinti lyderystę“, – lyderystės svarbą iškelia I. Adomaitytė-Subačienė.

Lietuvą užklupęs COVID-19 parodė, kiek daug iššūkių turi atlaikyti socialinis darbas: uždaryti dienos centrai, neprieinama tiesioginė pagalba smurtą patiriančioms moterims, sustojo priklausomybių terapija, namuose įkalinti vieniši pagyvenę ir neįgalūs asmenys. „Turbūt nedaug kas susimąstė, kas yra darbas su prekybos žmonėmis aukomis arba gatvės socialinis darbas. Prekybos žmonėmis atveju socialiniai darbuotojai dirba tiesiogiai gatvėje, laukia prie namų, kad tik galėtų prakalbinti žmogų, kuris po tokių traumų patiria didžiulę suicido riziką. Kaip dabar šį darbą pratęsti?“ – klausia mokslininkė. Šioje situacijoje mums būtini socialinio darbo lyderiai, gebantys siūlyti inovatyvius sprendimus.

Socialinis darbas ir technologijos

Dar viena nauja sritis, kurią taip pat plėtoja VU Socialinės gerovės ir socialinio darbo katedra – technologijos. „Technologijos pastarąjį dešimtmetį apima ne tik inžinerines ir informacines, tai ir nano-, bio-, info- ir kognotechnologijos. Dirbtinis intelektas, daiktų internetas, robotizacija ir t. t. COVID-19 pandemija tapo tikru įrodymu, kad, kaip ir bet kuriam kitam, socialiniam darbui reikalingos technologijos. Pasaulyje socialinio darbo profesionalai ėmėsi e. terapijos, vadinamojo kibernetinio konsultavimo. Lietuvoje pagalbą teikia „Sidabrinė linija“, „Pagalbos moterims linija“, – vardija I. Adomaitytė-Subačienė.

Sparti pastarojo dešimtmečio technologinė pažanga, stiprėjančios darnios plėtros ir tvarumo idėjos iš socialinio darbo atstovų reikalauja ne tik teikti pagalbą individui ar grupėms, bet ir būti socialiniais tarpininkais, t. y. tarpininkais tarp įvairių kitų profesijų  –inžinerijos, informatikos, bioinžinerijos, komunikacijos – atstovų ir socialines problemas patiriančių žmonių. Galima siūlyti daug inovatyvių sprendimų, kurie padėtų pažeidžiamoms grupėms, tačiau be socialinio darbo žinių tie sprendimai nebus veiksmingi.