• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Spausdintas maistas: kada vakarienę mums ruoš 3D spausdintuvas?

Vilniaus universitetas | 2025-01-09 12:01 | Komentarų: 0
MokslasPokalbiaiPranešimai spaudaiSrautas

Vakarienė. Asociatyvi Freepik nuotr.

Mūsų lėkštėse netrukus gali atsirasti 3D spausdintuvu išspausdinto maisto, kuris ne tik puikiai atrodys, bet ir gali padaryti mūsų mitybą sveikesnę ir labiau personalizuotą.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Albinas Žilinskas pasakoja, kam reikalingas spausdintas maistas, koks buvo pirmasis spausdintas produktas ir kur jis buvo panaudotas, ar spausdintas maistas bus skanus ir sveikas ir kada kiekvienas namuose turėsime 3D maisto spausdintuvą?

Pirmasis spausdintas maistas – šokoladas kosmose

Kaip pasakoja profesorius, pirmieji 3D maisto spausdinimo bandymai prasidėjo dar 2006 m., kai Kornelio universitete (Jungtinėse Amerikos Valstijose) buvo sukurtas šokolado spausdintuvas. Tiesa, pirmasis juo išspausdintas šokoladas buvo panaudotas tik po 6 metų Amerikos astronautų. Jie šokoladą gamino naudodamiesi 3D spausdintuvu kosminiame laive, taip parodydami, kaip ši technologija gali būti pritaikyta specifinėje aplinkoje, kur tradicinės maisto gamybos galimybės yra ribotos.

„Šiandien technologija jau leidžia spausdinti sudėtingesnius maisto produktus, pavyzdžiui, mėsos imitacijas ar net lašišą, bet lengviausiai iš tyrelių spausdinami vienalyčiai maisto produktai: šokoladas, picos tešla, tortų kremai, makaronai“, – pasakoja chemikas.

Jau ir Lietuvoje galima paragauti spausdinto maisto, pirkto prekybos centre, ir jo skonis yra visai geras. Jis, žinoma, skiriasi nuo natūralaus maisto, bet įsidėjus į burną galima atskirti, kokį produktą ragauji, ir jis iš esmės yra valgomas.

Šiuo metu dažniausiai 3D spausdintuvai naudojami tortų, konditerijos gaminių puošybai. Rankiniu būdu žmogus gali papuošti 600–700 tortų per parą, o kompiuterinis 3D spausdintuvas per tą patį laiką labai preciziškai išpuoštų 1500 tortų.

Spausdinti pyragėliai. Freepik nuotr.

Kam reikia spausdinti maistą?

Maisto spausdintuvas išsiskiria savo našumu ir tikslumu. Naudojant 3D spausdintuvus, galima sukurti individualizuotus maisto produktus, pritaikytus konkrečių žmonių poreikiams, ir tai padaryti greičiau ir tiksliau nei mechaniniu būdu.

„Pavyzdžiui, spausdinant galima kontroliuoti riebumo lygį, dozuoti angliavandenių ar aminorūgščių kiekį, o tai itin aktualu žmonėms su specialiais mitybos poreikiais. Galima eliminuoti nepageidaujamas medžiagas ar net pritaikyti maistą atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, ligas“, – paaiškina prof. A. Žilinskas.

Be to, ši technologija yra tvaresnė. Spausdinimui naudojamos tiksliai dozuotos žaliavos, mažinamos atliekos, o gamyba tampa efektyvesnė. Tai ypač naudinga konditerijos pramonei, kur tortų ir desertų dekoravimas dabar vyksta greičiau, tiksliau ir be klaidų.

Spausdintuvu daržovių neišsispausdinsi

Nepaisant šių privalumų, 3D spausdinto maisto technologija dar turi kur tobulėti. Didžiausi jos iššūkiai yra ribotas žaliavų pasirinkimas ir aukšta įrangos kaina. Mokslininkas abejoja, ar toks spausdintuvas kada nors galės spausdinti daržoves – bulves, morkas, burokus, nebent tik bulvių košę ar morkų tyrę. Net ir daržovių mišrainės šiuolaikinis spausdintuvas dar neišspausdintų.

„Vieno eksperimento metu kompiuterinis spausdintuvas buvo užprogramuotas iš 7 ingredientų padaryti ne apskrito torto lakštus, bet apskrito torto fragmentą – gabaliuką. Bandymas pavyko tik iš aštunto karto“, – pavyzdį pateikia chemikas.

Pašnekovas pabrėžia, kad šiuo metu tokius spausdintuvus gali sau leisti naudoti tik didelės gamybos įmonės ar restoranai, nes jų kainos yra didelės, o ir maisto ruošinių, kuriais jie yra pripildomi, pasirinkimas yra labai ribotas. Tačiau, kaip ir su mobiliaisiais telefonais, tikėtina, kad per 10 metų ši technologija atpigs ir taps prieinama daugumai plačiai naudoti.

Ar žmonės atsisakys maisto gaminimo?

Paklaustas, ar spausdintas maistas yra saugus vartoti, profesorius atsako teigiamai. Jį saugu vartoti, jei jis spausdinamas švarioje aplinkoje, paruoštas iš šviežių ingredientų, švariose talpose. Jam turi būti taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir maistui, gaminam mūsų virtuvėse.

Profesorius atkreipia dėmesį ir į socialinius aspektus: ar žmonės norės atsisakyti tradicinio maisto ruošimo, kuris dažnai yra ir bendravimo dalis, dėl greitesnių ir efektyvesnių spausdinimo sprendimų? Jo manymu, kai kuriems žmonėms galbūt vis dėlto bus smagiau kartu bendraujant ir diskutuojant skrudinti kepsnius ant grotelių, nei greitai išsispausdinti mėsos maltinį.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: 3D spausdintuvasChemijos ir geomokslų fakultetasMokslas be pamokslųprof. Albinas Žilinskasspausdintas maistasVU tinklalaidė

Naujausi straipsniai

  • Jėzus ant žurnalų viršelių: VU KnF mokslininkių tyrimas paaiškina, kodėl šis simbolis vis dar veikia

    2025-12-26 - Komentarų: 0
  • 5 Kalėdų tradicijos iš klasikinės literatūros: universalūs modeliai, kuriuos perėmė televizija ir reklama

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universitetas ieško grupių vadovų, norinčių įkurti tyrimų grupes Vilniaus–Utrechto pažangių ligų modeliavimo centre

    2025-12-23 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • Gyvenimo prasmės beieškant: kaip apie ją mąstyti ir ko tikėtis atradus?

    2025-12-04 - Komentarų: 0
  • Net 72 proc. pirkimų yra impulsyvūs: kas lemia mūsų sprendimus?

    2025-11-21 - Komentarų: 0
  • Nuo burnos higienos iki bendros sveikatos: įpročiai, kurie saugo kūną ir piniginę

    2025-11-06 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

      VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt