Tai vienas iš nuošalesnių Vilniaus universiteto kiemelių, į kurį patekti galima iš Observatorijos kiemo. Į šį kiemelį rečiau užklysta turistai ir universiteto svečiai. Jame tvyro ramybė, vasarą žydi gėlės. Aplinkiniuose pastatuose – universiteto bibliotekos skaityklos, kabinetai, archyvas. Šiandien universitetas spaustuvės nebeturi, nors kadaise ji garsėjo visoje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje.

Kiemas pavadintas čia veikusios pirmosios universiteto spaustuvės, 1575 m. kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio dovanotos universitetui, vardu. Akademijos spaustuvės padėtis, palyginti su kitomis privačiomis spaustuvėmis, buvo išskirtinė. Šioje spaustuvėje išspausdintos pirmosios M. Daukšos, K. Sirvydo ir kitų autorių knygos lotynų, graikų, lenkų ir kt. kalbomis. Išspausdinta ir paties M. K. Radvilos „Kelionė į Jeruzalę“ (1601), sulaukusi daugelio vertimų ir leidimų. M. K. Radvila 1613 m. Amsterdame išspausdino gana tikslų LDK žemėlapį. Jis buvo ne tik spaustuvės įkūrėjas, bet ir jos mecenatas (knygų spausdinimas buvo brangus, todėl kiekvienai knygai reikėjo rasti leidėją, mecenatą).

Manoma, kad M. K. Radvilos dovanota spaustuvė veikė Lukiškėse. 1631 m. akademija perėmė Vilniaus kanauninko Stanislovo Vilčopolskio namus, buvusius prie jėzuitų daržo Šv. Jono gatvėje, ir juose įkūrė spaustuvę, vėliau prijungti dar keli šalia stovėję namai, nes trūko vietos. XVIII a. spaustuvės inventoriuje minima spaustuvė, rinkykla, korektūra, raidžių liejykla, knygrišykla, biblioteka ir knygynas. Spaustuvės personalas čia ir gyveno, todėl inventoriuje minimos ir lovos, virtuvės indai, kiti ūkiniai daiktai.

Spaustuvė čia išbuvo iki XIX a. pradžios. Vėliau, išpirkęs spaustuvę iš universiteto, Juozapas Zavadskis ją perkėlė kitur. 1999 m. Šv. Jono gatvėje, universiteto spaustuvės namo sienoje, atidengta paminklinė lenta spaustuvininkui J. Zavadskiui, kuris 1822 m. išleido pirmąjį Adomo Mickevičiaus poezijos tomą.