VU Šiaulių akademija. VU nuotr.

Ilgametes mokytojų ir specialiųjų pedagogų bei logopedų rengimo tradicijas turinti Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademija šiuos specialistus rengia moderniausiame Lietuvoje Pedagogų rengimo centre. Ugdymo ekspertės pasakoja, kokios srities specialistai šiuo metu itin paklausūs ir kaip atrodo jų mokymasis.

VU Šiaulių akademijos Pedagogų rengimo centre organizuojamos studijos užtikrina būtinas sąlygas mokytojų kvalifikacijai kelti ir naujiems specialistams rengti. Edukologijos instituto docentė Irena Kaffemanienė teigia, kad akademijoje yra rengiami itin reikalingi specialistai – specialieji pedagogai ir logopedai.  

„Esminiai specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų VU Šiaulių akademijoje bruožai – tai studijų inovatyvumas ir aplinkų įvairovė, tarptautiškumas, tarpdiscipliniškumas. Būsimieji specialistai mokosi profesionaliai teikti specialiąją pedagoginę ir logopedinę pagalbą, taikyti įvairius pagalbos modelius, mažinančius atskirtį ir užtikrinančius sėkmingas patirtis įtraukiojo ugdymo aplinkose. Studijos yra grindžiamos naujausiais nacionaliniais ir tarptautiniais specialiojo ir įtraukiojo ugdymo tyrimais“, – pasakoja docentė. 

Šiaulių akademija. VU nuotr.

Ekspertės teigimu, pastebima, kad specialiojo pedagogo ar logopedo specialybę besirenkantys asmenys nebijo iššūkių, nori ir moka dirbti kūrybiškai ir nestandartiškai, nes darbas reikalauja gebėti ugdyti kitaip besimokančiuosius: perprasti jų mokymosi ypatingumus, sugebėti įžvelgti jų stiprybes, o ne vien negalias ir sunkumus, kurti pozityvią įtraukiojo ugdymo aplinką ten, kur susitinka įvairių gebėjimų vaikai. 

„Šių specialistų poreikis yra tikrai didelis, jų trūkumas akivaizdus – iš mokyklų sulaukiame daug prašymų rekomenduoti šios srities specialistų, pasiūlymų įdarbinti dar studijuojančius mūsų studentus. Siekiame, kad būsimieji specialieji pedagogai ir logopedai studijų metais įgytų ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių identifikuoti įvairius sutrikimus dar ankstyvame amžiuje, gebėtų atpažinti ir tenkinti vaikų specialiuosius ugdymosi poreikius, padėtų jiems sklandžiai įsilieti į ugdymo procesus bendrojo ugdymo mokyklose“, – sako Edukologijos instituto docentė Margarita Jurevičienė.   

Rengiant specialiuosius pedagogus ir logopedus teorinės žinios nuolat siejamos su praktine veikla. Baigęs studijas specialusis pedagogas turi tikėti savo gebėjimu ugdyti ypatingus vaikus, todėl studentai nuo pirmo kurso supažindinami su praktine darbo dalimi ir yra mokomi pažinti mokinių mokymosi ypatumus, suprasti, kad vienu ar kitu gyvenimo etapu jiems gali prireikti skirtingos pagalbos, gebėti identifikuoti poreikius ir pagal tai projektuoti ugdymo procesą. 

„Mes, dėstytojai, stengiamės, kad studentai lankytųsi įvairiose ugdymosi įstaigose, kur mokosi vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Pratybose studentai turi galimybę mokytis modeliuoti įvairias situacijas ir taikyti ugdymo modelius realiose aplinkose“, – pasakoja doc. M. Jurevičienė. 

Suprasti vaikus mokomasi laboratorijose 

VU Šiaulių akademijos Pedagogų rengimo centre veikia dvi laboratorijos – specialiosios pedagogikos ir logopedijos, kuriose studentai gali praktikuotis pažinti įvairius mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių niuansus. 

„Naujojoje specialiosios pedagogikos laboratorijoje dauguma priemonių orientuotos į autizmo studijas, – sako doc. M. Jurevičienė. – Mokantis ugdyti vaikus, turinčius komunikavimo sunkumų dėl autizmo spektro sutrikimo, reikalingos specialios metodikos ir specifinės ugdymo bei nusiraminimo priemonės. Studentai turi galimybę tyrinėti autizmo spektro ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdymosi struktūravimo ypatumus ir galimybes, išbandyti specialiąsias ugdymo priemones.“   

Šioje laboratorijoje būsimi specialieji pedagogai mokosi organizuoti ugdymą tiek individualiai, tiek grupėse. Tam pasitelkiami modernūs, lengvai transportuojami stalai, kurie leidžia pasirinkti priimtiną būdą mokytis. Studentai mokosi tikslingai parinkti mokiniui tinkamiausias ugdymo priemones. Pasak doc. M. Jurevičienės, tai yra erdvė, kur teorinės žinios taikomos praktiškai. 

Rengiant specialiuosius pedagogus ir logopedus teorinės žinios nuolat siejamos su praktine veikla. VU nuotr.

„Čia turime daug įvairiausių priemonių vienai ar kitai sensorinei sistemai ugdyti. Todėl studentai turi galimybę tyrinėti, kokios priemonės vienu ar kitu atveju gali būti naudingiausios. Laboratorijoje jie kuria vizualizacijas, projektuoja vizualines zonas. Tai tarsi bandomoji versija, kuri leidžia suprasti, kaip ugdyti mokinius, atsižvelgiant į jų individualius ugdymosi ypatumus, ir vėliau pritaikyti tai realioje ugdymo aplinkoje“, – sako ekspertė.  

„Logopedijos laboratorijoje sukaupta didelė modernių logopedinių priemonių įvairovė padeda studentams susipažinti su kalbos, kalbėjimo, balso ir rijimo sutrikimų įveikimu. Naudodamiesi logopediniais prietaisais ir kompiuterinėmis programomis, studentai turi galimybę mokytis įvertinti vaikų ir suaugusiųjų kalbos, kalbėjimo, balso ir rijimo sutrikimus, taikyti šias priemones praktiškai, stebėti pokyčių dinamiką. Tai labai naudinga patirtis, nes studentai įgyja visapusiškų kompetencijų ir išmoksta teikti kokybišką logopedinę pagalbą“, – pasakoja lektorė Ingrida Kurmanskienė. 

VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto asistentė dr. Simona Daniutė paaiškina, kad vienos priemonės yra skirtos vaikų kalbėjimui ir kalbai, pažintinėms funkcijoms įvertinti, pavyzdžiui, greito automatinio vardijimo, fonologinės sistemos vertinimo ar diagnostiniai artikuliacijos ir fonologijos vertinimo testai. Kitos priemonės yra skirtos nepakankamiems kalbiniams gebėjimams ugdyti.  

„Esame įsigiję tiek tradicinių (pūtimo žaidimas su kliūtimis, pasakų kortelių rinkinys), tiek inovatyvių edukacinių priemonių (įrašantis kalbos / atsakymų mygtukas su LED funkcija, BRAIN-BOY prietaisas ir t. t.). Kai kurios priemonės leidžia kompensuoti, „apeiti“ kalbėjimo ir kalbos sutrikimus. Pavyzdžiui, skaitymo sunkumus kompensuojantys akiniai LEXILENS“, – vardija dr. S. Daniutė. 

Pedagogo darbas – nuolatinis asmenybės tobulėjimas 

Doc. M. Jurevičienė sako, kad būsimi specialieji pedagogai yra sveikos, laimingos visuomenės pagrindas. Tai specialistai, kurie sąveikauja ne tik su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, bet ir su mokytojais, mokinių tėvais.   

„Specialusis pedagogas suteikia pagalbą mokiniams, mato jauno žmogaus ūgtį. Bendradarbiavimas su tėvais, su vaiku, kuriam reikalinga specialisto pagalba – tai nuolatinė dinamika, kaita ir ieškojimai, kaip viską padaryti geriau, efektyviau. Didžiausias apdovanojimas specialiajam pedagogui – matyti, kaip individualiai parinktos ugdymo priemonės ir metodai padeda vaikui tobulėti ir ugdytis, kad gebėtų kokybiškai gyventi visuomenėje, tapti jos visaverte dalimi. Tai suteikia jėgų tobulėti ir pačiam specialistui“, – pabrėžia ekspertė. 

„Užtikriname sąlygas dėstytojams ir studentams aktyviai bendradarbiauti su socialiniais partneriais, stipriname esamus ir kuriame naujus socialinius tinklus, partnerystę. Mūsų laboratorijos skirtos ne tik inovatyvioms, tyrinėjimu grįstoms studijoms, bet ir specialiųjų pedagogų bei logopedų kvalifikacijai tobulinti“, – priduria doc. I. Kaffemanienė.