Galimybė pritraukti, motyvuoti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus yra viena esminių sąlygų įmonėms klestėti šiandienėje konkurencingoje verslo aplinkoje. Tai ypač aktualu tuose sektoriuose, kuriuose darbuotojai daug ir tiesiogiai bendrauja su klientais. Vienas jų – svetingumo (angl. hospitality) sektorius, kuris, Z kartai žengiant į darbo rinką, susiduria su darbuotojų stygiaus iššūkiais.
Pasak Vilniaus universiteto Verslo mokyklos dėstytojos, turizmo ekspertės dr. Vilijos Malinauskaitės, Z kartos atstovus į svetingumo sektorių galėtų pritraukti stipri rinkodaros kampanija: „Svetingumo sektorius sukuria didelę pridėtinę vertę, svariai prisideda prie bendrojo vidaus produkto, o darbas šiame sektoriuje yra smagus ir apie tai reikėtų komunikuoti Z kartai. Derėtų pabrėžti tai, kas jaunajai kartai svarbu. O jai svarbu prekės ženklas ir suformuotas įvaizdis. Z karta perka ir naudojasi dalykais, kurie yra žinomi. Tad svetingumo sektoriui galėtų pagelbėti įvaizdžio formavimas.“
Svetingumo sektoriuje trūksta darbuotojų
Koronaviruso pandemija atskleidė turizmo pramonės pažeidžiamumą, kai talentai, patirtis ir žinios buvo prarasti dėl sektoriaus darbo ribojimų, dalis žmonių pasirinko stabilesnes darbo vietas. Šiandien Šiaurės ir Baltijos šalių svetingumo pramonėje nuolat trūksta darbuotojų. Iš karto po pandemijos įmonės dar bandė iš naujo prisitaikyti prie didesnio užklausų ir užsakymų skaičiaus, turėdamos mažiau darbuotojų. Dabar jau aišku, kad tai ilgalaikė infrastruktūros problema, dėl kurios svetingumo sektorius susiduria su sunkumais įdarbinant ir išlaikant darbuotojus. Ypač akivaizdu, kad pandemija tik dar labiau atskleidė atsargų į darbo rinką ateinančios naujos kartos požiūrį. Vadinasi, šiuo metu sprendžiamos dvi problemos – kaip susigrąžinti senus darbuotojus ir kaip pritraukti naujų.
Asociatyvi Unsplash nuotr.
Naujų darbuotojų į svetingumo sektorių pritraukti sudėtinga. Mokslininkės teigimu, pirmiausia tai įvaizdžio problema, nes dažnai manoma, kad svetingumo verslui atstovaujančios įmonės daugiausia yra mažos, samdo menkai apmokamus ir nekvalifikuotus darbuotojus. Be to, šių įmonių veiklai labai didelę įtaką daro geopolitiniai ir gamtiniai veiksniai, o tai dar labiau padidina neužtikrintumą.
Tačiau šie stereotipai yra ne visai teisingi. Nors dalis įmonių tikrai nėra didelės, vis dėlto dėl darbo specifikos tarptautinėje aplinkoje darbuotojų kvalifikacija šiame sektoriuje yra aukšta ir jame netrūksta galimybių tobulėti.
Kodėl Z karta nenori dirbti svetingumo sektoriuje?
Svetingumo sektorius yra plati pramonės sritis, apimanti apgyvendinimo (viešbučiai), maisto ir gėrimų (restoranai, kavinės, barai) paslaugas, renginių planavimą, kelionių organizavimą ir turizmą. Nors tai yra didelė ir daugialypė sritis, ji susiduria su naujų Z kartos darbuotojų pritraukimo problema. „Jaunoji karta nori naudotis svetingumo sektoriaus paslaugomis, bet nenori jų teikti“, – sako dr. V. Malinauskaitė.
Anot mokslininkės, ši problema – kompleksinė ir susideda iš kelių aspektų: „Pirmiausia, svetingumo sektorius smarkiai plečiasi. Kelionės, pramogos, laisvalaikis tampa integralia visuomeninio gyvenimo dalimi. Tai reiškia, kad vartotojų skaičius šioje srityje auga. O antra, anksčiau ši sritis pritraukdavo daug darbuotojų, kadangi svetingumo sektorius buvo patrauklus dėl lankstaus darbo grafiko, buvo galima derinti darbą su studijomis, vaikų auginimu. Dabar atsirado kitų sričių, kuriose taip pat darbo grafikas yra lankstus, dėl to svetingumo sektorius praranda šį išskirtinumą.“
Asociatyvi Unsplash nuotr.
Dėstytoja mano, kad didžiausia problema, su kuria susiduria svetingumo sektorius, yra susiformavusi neigiama jo reputacija: „Per pandemiją visas svetingumo sektorius smarkiai nukentėjo ir, nors šiuo metu daugelis šios srities įmonių yra atsigavusios, vis dėlto dvejus metus visuomenė girdėjo daug neigiamos informacijos apie šį sektorių: restoranai bankrutuoja, viešbučiai užsidaro, turizmo įmonės nebegali išlaikyti darbuotojų. Ši informacija užsifiksavo žmonių pasąmonėje ir šiuo metu svetingumo sektorius susiduria su reputacijos krize. Z karta nebesvarsto svetingumo sektoriaus įmonių kaip galimos darbo vietos, kadangi jie nėra užtikrinti šio sektoriaus tvarumu.“
Kokios darbo vietos patrauklios Z kartai?
Z karta apima žmones, gimusius praėjusio tūkstantmečio pabaigoje ir pirmajame XX a. dešimtmetyje. Daugumai šios kartos atstovų internetas ir inovatyvios technologijos yra jų gyvenimo dalis nuo pat gimimo. Kalbant apie darbovietės lūkesčius ir elgesį, dažnai Z karta yra tapatinama su Y (tūkstantmečio) karta, gimusia apie 1981–1996 m. Abi šios kartos apibūdinamos kaip socialiai sąmoningos, ambicingos, nekantrios, siekiančios greito pripažinimo. Nors jos turi daug bendrų bruožų, yra ir kai kurių subtilių skirtumų, kuriuos tyrėjai pabrėžia norėdami apibūdinti Z kartą.
Tyrėjai šią besiformuojančią naujų darbuotojų kartą charakterizuoja kaip pasitikinčią savimi, skatinančią komandos dvasią, ieškančią darbe pasitenkinimo, reikalaujančią užtikrinimo dėl ateities ir trokštančią nepriklausomybės. Be to, Z karta apibūdinama kaip pasiruošusi sunkiam darbui, tačiau besitikinti greito kilimo karjeros laiptais. „Kadangi Z karta yra socialiai sąmoninga, jos atstovams svarbi įvairių grupių įtrauktis, jie vertina darbdavio autentiškumą ir siekia lanksčių darbo sąlygų“, – teigia dr. V. Malinauskaitė.
Z karta vertina patirtį ir pasitenkinimą darbu, statusas ir piniginis užmokestis jiems – antraeiliai darbiniai tikslai. Nors daugelis šios kartos atstovų siekia kopti karjeros laiptais ir gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau dažniausiai to priežastis – nepriklausomybės ir patirčių siekis. Pasak turizmo ekspertės, svetingumo sektorius atitinka Z kartos lūkesčius darbo vietai: „Z kartai galėtų būti patraukli tokia darbo vieta, kurią siūlo svetingumo sektorius, tai yra su lanksčiu grafiku, gražia aplinka, kultūrine įvairove. Nors šiose darbo vietose yra daug fizinio, gyvo bendravimo, kuris nėra toks patrauklus Z kartai, vis dėlto jo yra daug ir grožio pramonėje, kuri tarp Z kartos atstovų – labai populiari. Tad kyla klausimas, kodėl Z karta nenori dirbti svetingumo pramonėje.“
Požiūris į darbą svetingumo sektoriuje
Šiuo metu svetingumo sektoriuje daugiausia dirba 35–55 metų asmenys. Kadangi šis sektorius greitai auga, siekiama į jį pritraukti jaunosios kartos darbuotojų, kurie užpildytų jį ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau didžioji dalis Z kartos atstovų yra susidarę neigiamą išankstinę nuostatą apie darbą svetingumo sektoriuje ir nė nesvarsto galimybės jame dirbti. „Dažnai darbas svetingumo pramonėje yra įsivaizduojamas tik kaip aptarnaujančio personalo. Šie klaidingi įsitikinimai jaunuolius verčia abejoti sektoriaus patrauklumu. Tačiau realybėje yra visai kitaip: svetingumo sektoriuje yra plačiai naudojamos informacinės technologijos, tad jame reikalingi ir šios srities specialistai, šiam sektoriui priklauso viešbučiai, kurie dažniausiai yra patraukliose vietose ir pastatuose, juose vyksta įdomūs renginiai, tad darbas svetingumo sektoriuje gali būti kūrybiškas ir kupinas patirčių.“
Svetingumo sektorius apima platų spektrą profesijų – nuo renginių organizatorių ir turizmo agentų iki maisto kokybės specialistų ir SPA darbuotojų. Dėl to šiam sektoriui reikalingi įvairių specialybių ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai. „Ne visais atvejais darbuotojų trūkumo problemas gali išspręsti imigrantai, nes svetingumo versle reikalingi specifiniai įgūdžiai, tokie kaip kultūros, geografijos, istorijos išmanymas. Šiam sektoriui reikalingi kvalifikuoti, išsilavinę, išmanantys kultūrinę įvairovę, mokantys užsienio kalbas darbuotojai“, – vardija dr. V. Malinauskaitė.
Kaip pritraukti Z kartą?
Pasak tyrėjos, svarbiausi svetingumo sektoriaus požymiai, galintys patraukti Z kartos darbuotojus, yra prabangi darbo aplinka, išskirtinis, įdomus, kūrybiškas darbas, kelionių galimybės, kultūrinė įvairovė ir pasitenkinimą kelianti darbinė veikla. Šie privalumai turėtų būti pabrėžiami rinkodaros kampanijoje, kuria siekiama pritraukti darbuotojų į svetingumo sektorių. Kadangi Z kartos atstovams darbe svarbiausia įdomios patirtys, pasitenkinimas atliekama veikla, svetingumo sektoriaus darbdaviai turėtų pabrėžti galimybę keliauti, patirti naujų įspūdžių, užsiimti kūrybiška veikla. Siekiant pritraukti Z kartą, svarbi ne tik rinkodaros kampanijos žinia, bet ir jos sklaidos kanalai. Internetas Z kartos atstovus lydi visą jų gyvenimą, todėl, norint pasiekti šią kartą, svetingumo sektoriaus įmonės turėtų aktyviai naudotis socialiniais tinklais ir interneto tinklalapiais.
Kadangi Z kartos atstovai įprastai nėra linkę daug ir gyvai bendrauti, stiprioje rinkodaros kampanijoje turėtų būti patikinama, kad darbuotojas svetingumo sektoriuje visuomet bus palaikomas, jam bus suteikiama tinkamų žinių, surengti mokymai, kaip bendrauti su klientais ir spręsti problemas. Be to, jaunajai kartai itin svarbu darbdavio atvirumas, tad, siekiant išlaikyti darbuotoją ilgiau, turėtų būti atvirai ir sąžiningai komunikuojama, kaip yra dirbama svetingumo sektoriuje ir su kokiomis problemomis susiduriama kasdienėje darbinėje veikloje. Tai galėtų ne tik kelti pasitikėjimą, bet ir įtraukti būsimus darbuotojus, nes jie žinotų, ko iš tiesų gali tikėtis dirbdami šiame sektoriuje.
Rinkodaros kampanija, atskleidžianti svetingumo sektoriaus stiprybes ir kurianti teigiamą jo įvaizdį, galėtų sudominti ir pritraukti Z kartos darbuotojus. Darbo rinkai sparčiai keičiantis, Z kartos darbuotojų pritraukimas yra viena iš būtinų sąlygų svetingumo sektoriui realizuoti visą savo potencialą. „Darbas svetingumo sektoriuje yra praturtinantis: jam būdinga kultūrinė įvairovė, jame gausu įdomių patirčių, kelionių, šį darbą lengva derinti su asmeniniais pomėgiais. Tačiau visa tai užgožia neigiamos išankstinės nuostatos, kurias galėtų pakeisti stipri rinkodaros kampanija, nukreipta į jaunuosius darbuotojus“, – apibendrina dr. V. Malinauskaitė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!