Startuoja nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa, kurią, bendradarbiaudama su šalies mokslo ir studijų institucijomis bei suinteresuotomis šalimis, parengė Lietuvos mokslo taryba (LMT). Naujoji programa bus įgyvendinama 2025–2030 m., planuojama, kad jos biudžetas sudarys apie 22 mln. eurų. Ši programa pakeis ankstesnę Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą.

Programoje – ne vienas reikšmingas pokytis

Naująją programą sudarys keturios priemonės, skirtos lituanistiniams tyrimams, jų rezultatų publikavimui Lietuvoje ir užsienyje bei mokslo populiarinimui. Programos naujovė – konkursas užsienyje vykdomoms taikomosioms lituanistikos veikloms.

Pasak LMT pirmininko dr. Gintaro Valinčiaus, naujoji Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa žymi reikšmingus pokyčius lituanistinių tyrimų ir jų rezultatų sklaidos srityje – joje pabrėžiamas ne tik tarptautiškumas ir tarpdiscipliniškumas, bet ir pasaulinė akademinės lituanistikos lyderystė.

„Lituanistikos programa – vienas iš svarbiausių valstybės prioritetų. Šioje programoje daug dėmesio skyrėme ne tik platesniam tematikų spektrui, apimančiam dirbtinio intelekto panaudojimą lituanistikos skaitmeniniu pavidalu plėtojimui, taip pat geopolitikos, demografijos ir kitas aktualias temas, bet ir tarptautiniam bendradarbiavimui – skatindami lituanistinius taikomuosius tyrimus ir dar aktyvesnę kultūros sklaidą bei Lietuvos lyderystę lituanistikos tarptautinėje erdvėje. Tikimės, kad tai padės skleisti lituanistinę kultūrą ir mokslo žinias ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų“, – sako dr. G. Valinčius.

LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto pirmininkė, Lituanistikos programos rengimo grupės vadovė prof. Jurgita Verbickienė pabrėžia, kad nauja programa įneš esminių naujovių: keičiasi tyrimų tematikos, pačios programos struktūra ir projektų vertinimas.

„Jei lygintume ankstesnes programas su naująja, pastarojoje teikiamas daug platesnis ir kartu detalesnis tyrimų tematikų spektras, daugiau dėmesio skiriama naujausioms mokslo ir jo vertinimo tendencijoms. Visi pagal programą pateikti projektai, žinoma, ir pačios programos sėkmė bus vertinama prioritetą teikiant ne kiekybiniams, bet kokybiniams rodikliams. Rengimo grupė stengėsi įvertinti tematikas, kuriose mokslininkai jau turi didelį įdirbį, kryptis, kurios yra beįsitvirtinančios, bet leidome sau žvilgtelėti ir į priekį – pasiūlėme vizijines tyrimų tematikas. Tokiomis vadinčiau tas, kurios jau yra žinomos ir populiarėja užsienyje, bet Lietuvoje dar nėra atrastos ar pakankamai įvertintos“, – teigia prof. J. Verbickienė.

Programa, pašnekovės žodžiais tariant, išties ambicinga, tačiau ambicija – pamatuota. „Lietuva – vienintelė šalis pasaulyje, per lyderystę turinti telkti viso pasaulio lituanistikos tyrėjus ir diktuoti šių tyrimų tendencijas. Žinių gausinimas, mūsų visuomenės poreikiai, edukacijos reikmės ir atsparumo ugdymas taip pat turėtų būti programos ir pagal ją vykdomų tyrimų aktualijos“, – sako šios programos rengimo grupės vadovė.

Daugiau dėmesio tarpdiscipliniškumui ir vertinimo kokybei

Įgyvendinant naująją programą, taikomi kokybiniai ir kiekybiniai vertinimo kriterijai bus derinami su CoARA (The Coalition for Advancing Research Assessment) principais. Tikimasi, kad šie kriterijai užtikrins išsamesnį ir objektyvesnį projektų vertinimą, pabrėžiant tyrimų kokybę, poveikį visuomenei ir atvirumą.

Programoje daug dėmesio skiriama ne tik tarptautiškumo, bet ir tarpdiscipliniškumo skatinimui, remiant tyrimus, kuriuose lituanistikos aspektas integruojamas į įvairias mokslo sritis. Neabejojama, kad toks pokytis prisidės prie naujų žinių kūrimo, skatins inovacijas ir kūrybiškumą.

Ankstesnei Valstybinei lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programai buvo skirta daugiau nei 17 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų (73 proc.) buvo skirta mokslo projektams įgyvendinti, o likusi dalis (27 proc.) – sklaidai. Vidutiniškai mokslo projektui skirta 80 tūkst. eurų, o sklaidos projektams, priklausomai nuo kvietimų, vidutiniškai skirta 7–17 tūkst. eurų.

Pagal programą finansuoti 424 projektai, iš jų 38 proc. – mokslo. Bendras sėkmės procentas svyravo nuo 35 iki 40.

Mokslinių tyrimų rezultatai buvo pristatyti daugiau kaip 300 pranešimų nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose. Programos projektai reikšmingai prisidėjo prie lituanistinio paveldo išsaugojimo ir sklaidos, jų rezultatai buvo viešinami įvairioms visuomenės grupėms, organizuojant mokslinius renginius, leidžiant knygas ir populiarinant tyrimų rezultatus.

Vyko konsultacijos su bendruomene

LMT, parengusi programos projektą, kreipėsi į akademinę bendruomenę, kviesdama teikti pasiūlymus dėl jo tobulinimo. Pasiūlymai, gauti iš įvairių mokslo ir studijų institucijų bei akademinių bendruomenių, daugiausia buvo susiję su programos tematikomis ir jų tikslinimu. LMT programos rengimo grupė atidžiai išnagrinėjo visus gautus pasiūlymus ir atsižvelgė į daugumą išsakytųjų.

Pirmuosius kvietimus teikti paraiškas šios programos priemonėms LMT planuoja artimiausiu metu.

Susipažinti su programa galima čia.