Vasario mėnesį Lyčių studijų centro administratorė Laima Statulevičienė, pasinaudodama VU Karjeros centro koordinuojama „Erasmus“ programa, buvo išvykusi į Olandijos Lyčių lygybės ir moterų istorijos institutą „Aletta E-Quality“ (nuo šių metų sausio mėnesio – „Atria“), kur sėmėsi žinių apie dokumentacijos centrų ir archyvų darbą.

Instituto pavadinimas „Aletta“ buvo siejamas su pirmosios Olandijoje moters, įstojusios į universitetą 1871 metais ir 1878 metais apgynusios medicinos mokslų daktarės laipsnį, Alettos Jacobs vardu. Instituto pavadinimas  „Atria“ siejamas su instituto misija – sujungti žmones ir idėjas, kad netolimoje ateityje vyrai ir moterys ne tik turėtų lygias galimybes, bet taip pat džiaugtųsi ir lygiomis teisėmis. „Atria“ graikų kalba reiškia vieną erdvę, kurioje ketinama sukurti saugią erdvę – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme – informacijai apie moteris ir vyrus, feminizmą, moterų teises ir moterų istoriją. 

Archyvas pradėtas kurti 1935 metais. Dabar jame saugoma daugiau nei 600 reikšmingų asmeninių ir organizacijų archyvų. Seniausias iš jų – 1870 metų. Fotografijose, plakatuose ir įvairiuose kituose objektuose užfiksuota beveik 150 metų moterų istorijos.

Vienas iš spalvingiausių archyvo objektų yra iš įvairių skiaučių susiūtas sijonas. Jo istorija prasidėjo 1943 metais, kuomet  už pasipriešinimą nacistų okupacijai į kalėjimą pateko aštuonios moterys. Jos buvo įkalintos ankštoje niūrioje kameroje, kuri jas labai slėgė ir demoralizavo. Netikėtai viena iš jų – Mies Boissevain – nuo artimųjų ir draugų gavo spalvingą skarą, paslėptą tarp skalbinių. Skara buvos susiūta iš įvairių Mies artimųjų rūbų skiaučių. Spalvinga skraiste moterys kameroje uždengė veidrodį, kuris jas vertė jaustis vienišomis ir nuolat įsitempusiomis.

Nuo 1945 metų gegužės 5 d. Olandijoje minima ir Nacionalinė sijonų šventė, kuomet visoje Europoje švenčiama pergalė prieš nacistinę Vokietiją. Nuo to laiko kiekvienais metais eisenoje dalyvaujančios olandės pasipuošia sijonais iš skiaučių. Kita vertus, dažnai skaudžius praeities įvykius primenančios senos skiautės tampa kažkuo nauju ir gražiu. Senos skiautės reprezentuoja olandus, pasitelkiančius savo tragišką praeitį ir kuriančius naują ir geresnę tautą. Tuo pačiu ši ankstyva feminizmo išraiška paremia teoriją, kad moterų teisės svarbios ne dėl to, kad moterys yra tokios kaip vyrai, bet dėl to, kad jų ypatingos moteriškos savybės yra labai reikalingos atkuriant Olandiją.

Olandijos Lyčių lygybės ir moterų istorijos institutui vadovauja energinga direktorė dr. Renée Römkens, kuri pastaruosius 25 metus kaip kriminalistė ir psichologė tyrinėja visų formų smurtą ir prievartą  prieš moteris, ypatingai tarpasmeniniuose santykiuose ir konfliktų zonose.

Institutas per metus įvykdo po 3 projektus aktualiomis temomis, teikia pasiūlymus politikos formuotojams ir politikams, leidžia informacinius biuletenius, rengia ir dalyvauja ekspertų susirinkimuose. 

Instituto fonduose yra maždaug 200 000 knygų ir kitų leidinių, spaudos iškarpų apie 9 000 moterų veiklą, 30 000 fotografijų, 250 Ego dokumentų (dienoraščių, laiškų, autobiografijų), 84 pasakojamosios istorijos (oral history) interviu.

Per metus instituto bibliotekoje aptarnaujama maždaug 2 000 lankytojų, 650 000 susidomėjusiųjų apsilanko instituto internetinėje svetainėje, surengiami  mažiausiai 7 seminarai.