STEAM sąvoka šiandien neatsiejama nuo mokyklinio ugdymo ir apima gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, kūrybos (menų) bei matematikos disciplinas. Gyvenimiškos situacijos greta teoremų ir klasėje atliekami eksperimentai šalia formulių aiškinimo sukuria pažinimo džiaugsmą ir žinių pamatą, kuris išlieka ilgalaikėje atmintyje. Svarbu STEAM ugdymą pradėti ankstyvame amžiuje, kai vaikai yra itin smalsūs ir viskuo domisi. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos Edukologijos instituto mokslininkė doc. Violeta Šlekienė kartu su kolegomis kuria STEAM ugdymui skirtus paprastų eksperimentų, bandymų, stebėjimų, konstravimo ir kitų praktinių veiklų rinkinius mokytojui ir mokiniui.
Robotukas transformeris padeda formuoti vaikų pasaulėvaizdį
Pradinis VU Šiaulių akademijos mokslininkų sumanymas buvo išleisti knygeles visiems metų laikams, kad mokytojai, produktyviai išnaudodami laiką, galėtų atlikti eksperimentus kartu su mokiniais.
„Esame parengę STEAMukų knygeles visiems metų laikams: „STEAMuko kelionė rudenėliu“, „STEAMuko žiemos atradimai“, „STEAMukas tyrinėja pavasarį“ ir „STEAMuko vasara“. Visai neseniai pasirodė ir dar vienas leidinys „STEAMukas šviesos karalystėje“. Jis gimė iš papildomų veiklų, kurių nepateikėme kitose knygelėse. Kiekviena iš šių knygelių yra lydima mokytojo knygos, kurioje pateikiame didaktinę medžiagą“, – pristato mokslininkė.
Nedidelės apimties praktinės veiklos yra skirtos mokinių pasaulėvaizdžiui ir intelektualiai jų ūgčiai formuotis. Šių knygelių personažas ir vaikų vedlys yra robotas STEAMukas, kuris yra transformeris ir keičiasi priklausomai nuo metų laiko ir veiklų.
„Pateikėme vaikams kelis roboto variantus ir prašėme išrinkti, kuris jiems gražiausias ir mieliausias. Vaikai niekaip negalėjo išsirinkti vieno, tad nusprendėme pažiūrėti į tai kūrybiškai ir pasirinkome dinamišką variantą – robotuką transformerį, kuris keičiasi priklausomai nuo veiklų ir metų laiko“, – pasakoja doc. V. Šlekienė.
STEAMukų knygos yra prieinamos tiek skaitmeniniu, tiek popieriniu formatu, o dalis eksperimentų pateikti trumpuose vaizdo įrašuose. Doc. V. Šlekienė pasakoja, kad šiuos vaizdo įrašus kartu su komanda kūrė patys.
„Kurdami šiuos įrašus patys rengėme scenarijus, ieškojome geriausių „kampų“ eksperimentams filmuoti, o vėliau ir viską sumontavome. Tokia kūryba reikalauja tiek laiko, tiek žmogiškųjų išteklių. Žinoma, labai smagu, kad vos tik pasirodę šie įrašai generavo keliasdešimt tūkstančių peržiūrų. Mokytojai pasakoja, kad naudoja mūsų rašomas knygas, vykdo eksperimentus ir rodo mokiniams mūsų sukurtus vaizdo įrašus“, – teigia mokslininkė.
Gamtos mokslų pamoką reikia pradėti ne nuo formulių aiškinimo
Viena iš robotuko transformerio užduočių – skatinti vaikus domėtis gamtos mokslais. Knygose jaunesniojo amžiaus vaikams žinios perduodamos patraukliai, iliustratyviai ir įdomiai. Šio amžiaus vaikai yra ypač smalsūs ir lengvai priima informaciją. Tik labai svarbu įvertinti, ar informacija, kurią naudojame, yra tiksli.
„Nėra paslaptis, kad internete galima rasti labai daug įvairios informacijos, bet ji dažnai būna anglų kalba ir nebūna sistemingai pateikta. Nėra aišku, ar ji moksliškai tiksli, ar tinkamai parengta didaktiškai. Tad didžiulis uždavinys tenka mokytojams, kurie turi visą medžiagą aprobuoti ir pritaikyti. Mūsų tikslas buvo imtis šios prasmingos misijos ir sukurti tinkamus įrankius STEAM ugdymui, kurie būtų patrauklūs ir mokiniui, ir mokytojui“, – pristato mokslininkė.
Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažinimo ir emocinių rezultatų, kuriuos vaikai pasiekia mokydamiesi naujų dalykų. Siekiant skatinti vaikų smalsumą darželyje ir pradinėse klasėse, daug dėmesio yra skiriama būtent emociniams rezultatams: eksperimentai sukelia susidomėjimą, nuostabą ir susižavėjimą vaikų veiduose. Tačiau svarbu neapsiriboti vien emociniais rezultatais ir akcentuoti, ką naujo sužinojome, ką supratome, kokių gebėjimų įgijome. Nepamiršti ir pažinimo. Aukštesnėse klasėse vis labiau pabrėžiamas pažinimas, o emociniai rezultatai nustumiami į antrą planą. Ir čia svarbu, kad jų nebūtų visiškai atsisakoma. Teigiamomis emocijomis paremtos naujos žinios išlieka ilgalaikėje atmintyje.
„Seminarų ir kitokių renginių metu tenka bendrauti su mokytojais, kurie spręsti uždavinį pradeda nuo formulės užrašymo klasės lentoje ir visiškai nesupranta, kodėl tai yra didelė klaida. Reikia pradėti nuo sąlygos išsiaiškinimo, nuo vykstančio reiškinio prasmės, nuo galiojančių dėsningumų, nuo priežasties – pasekmės ryšių atradimo ir tik tuomet viską užrašyti sutrumpintai, t. y. formulėmis. Juk formulėse, kaip ir kalboje, raidės yra tik sutrumpinti dydžių simboliai, kuriais mes užrašome vieną ar kitą dėsnį ar priklausomybę“, – sako docentė.
Šiandien pastebima tendencija, kad gamtos ir technologijos mokslų pamokos nėra labai patrauklios aukštesnėse klasėse, o tai lemia ir mažą stojančiųjų į šias sritis skaičių. Doc. V. Šlekienės teigimu, norint išspręsti šią problemą, reikia stengtis žinias pateikti integruotai per problemines situacijas, tinkamai motyvuojant ir skatinant norą pažinti.
„Gamtamokslinės žinios yra neatsiejamos nuo inžinerinio taikymo, konstravimo, kūrybinio įgyvendinimo ir supratimo, kaip visa tai pagrįsti matematiškai. Mūsų kuriami STEAMukai, pasitelkdami gyvenimiškas, realias situacijas, suteikia bendro pasaulio suvokimo žinių. Svarbu ir tai, kad vienoje užduotyje integruojame kelių sričių žinias. Net ir matematika, kurios nemėgsta nemaža dalis vaikų, čia taip integruota, kad yra tiesiog vienas iš etapų iki galutinio tikslo. Pavyzdžiui, vaikas kuria vėjo malūną ir jam reikia apskaičiuoti sparnų ilgį ar jų menčių plotą. Ši integracija nėra dirbtinė, ji yra neatskiriama“, – pasakoja mokslininkė.
Tas pats eksperimentas įdomus įvairaus amžiaus vaikams
Doc. V. Šlekienės teigimu, jų kuriama STEAM ugdymui skirta mokomoji medžiaga yra sąmoningai neskirstoma pagal klases. Mokslininkų aprašomi praktiniai eksperimentai gali suteikti žinių tiek skirtingų klasių mokiniams, tiek jų mamoms ar tėčiams.
„Ta patį eksperimentą mokytojas gali atlikti ir su darželinukais, ir su pradinukais, ir su 5–6 klasių mokiniais. Svarbu, kokius tikslus mes išsikeliame, kiek giliai analizuojame rezultatus ir patį eksperimentą, kokias užduotis atliekame. Tad mokytojams labai svarbu išmokti sudėtingą reiškinį pateikti paprastai, pritaikant atitinkamo amžiaus mokiniams. Pirmiausia tai yra mąstymo ugdymas. Be to, svarbu nenuslopinti mokinių smalsumo“, – teigia autorė.
Mokslininkė pažymi, kad svarbu pradinėje mokykloje suformuoti teisingus vaizdinius, vartoti tinkamas sąvokas, nes jos lieka visam gyvenimui. Su kolegomis organizuodama užsiėmimus STEAM centre doc. V. Šlekienė pastebi, kad mokytojai neretai naudoja klaidingas sąvokas ir jas perduoda vaikams.
„Pavyzdžiui, jei mokytojas su vaikais stebi vandens virimą ir mato iš arbatinuko kaklelio besiveržiantį „debesėlį“, neretai mokytojas šį „debesėlį“ įvardija kaip vandens garus, kitaip – dujinę vandens būseną. O vadovėlyje parašyta: „dujų mes nematome“. Bet juk tą „debesėlį“ vaikai aiškiai matė. Tai kuo tada tikėti mokiniui? O juk čia vyksta kitas, kondensavimosi procesas. Darželinukui jo detaliai aiškinti nereikia, bet tinkamai įvardyti – būtina“, – pabrėžia docentė.
Užsiėmimus vaikams ir seminarus mokytojams lydi vien geros emocijos
VU Šiaulių akademijos STEAM centre STEAMukų pagrindu yra paruošta nemažai edukacinių veiklų vaikams.
„Sujungiame kelias STEAMukų veiklas ir užimame vaikus visą valandą. Pastebime, kad po tos valandos vaikai išeina krykštaujantys iš laimės ir nuostabos. Šias veiklas lydi vien tik geros emocijos, bet, be emocinių, mes akcentuojame ir pažinimo rezultatus“, – sako mokslininkė.
VU Šiaulių akademijos STEAM centras organizuoja ir seminarus mokytojams. Mokytojų susidomėjimą liudija tai, kad vietos į šiuos renginius „ištirpsta“ labai greitai.
„Kiek šios veiklos vykdomos klasėse, labai priklauso nuo mokytojo. Džiaugiamės, kad į mūsų rengiamus seminarus mokytojai registruojasi noriai. Per keletą dienų paprastai turime daugiau kaip 200 registracijų. Smagu, kad ne tik pradinukų mokytojai, bet ir darželių auklėtojai noriai registruojasi į mūsų seminarus. Tai rodo, jog STEAM veiklomis paremtą pasaulio pažinimą imame formuoti dar darželyje“, – tvirtina docentė.
Doc. V. Šlekienė pažymi, kad, prieš toliau tęsiant STEAM veiklų kūrimą, būtų pravartu įvertinti jau pasiektus rezultatus, įvardyti problemas ir numatyti tolesnę kryptį.
„Norėtume atlikti tyrimą ir įvertinti, kokia Šiaulių regione yra STEAM ugdymo situacija, kaip VU Šiaulių akademijos STEAM centras įsilieja į šio tipo ugdymą. Be to, pravartu suprasti, su kokiomis problemomis susiduriama ir kokia medžiaga bei veiklos reikalingos mokytojams. Visa tai įvertinę galėsime nuspręsti, kuria kryptimi judėti toliau“, – mano mokslininkė.
STEAMukų knygeles galite įsigyti VU internetiniame knygyne.
STEAMuko eksperimentus galite peržiūrėti čia.
Informaciją apie artimiausią VU Šiaulių akademijos STEAM centro seminarą mokytojams galite rasti čia.
Leidinių parengimą iš dalies finansavo Šiaulių miesto savivaldybė pagal Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto teritorijoje veikiančių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo programą „Gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai, matematika (STEAM): UGDYMAS LYDERYSTEI“.
Komentarų nėra. Būk pirmas!