Nuo 2007-ųjų Vilniaus universiteto Studentų atstovybės vykdyta akademinio sąžiningumo akcija „Nenusirašinėk“ šiais metais ne tik pakeitė pavadinimą į „Sąžiningai“, bet ir praplėtė savo veiklą. Be egzaminų stebėjimo, buvo organizuotos diskusijos su akademinės bendruomenės nariais, vykdyta informacinė kampanija, siekianti užkirsti kelią akademinio nesąžiningumo atvejams.

Programos duomenimis, per 2012–2013 m. žiemos sesiją dėstytojai ir studentai iš viso užregistravo 64 egzaminus, kuriuos stebėjo net 120 savanorių iš visų Universiteto akademinių kamieninių padalinių. Toks aktyvumas leidžia manyti, jog akademinis sąžiningumas nėra tik tušti žodžiai, tai tampa realiu uždaviniu, prie kurio įgyvendinimo prisideda vis daugiau Universiteto bendruomenės narių, ypač studentų. Mintimis apie akciją paprašėme pasidalyti VU Kokybės vadybos centro direktorę dr. Ingą Milišiūnaitę, VU SA prezidentą Arminą Varanauską bei studentus, kurie stebėjo egzaminą ar patys laikė egzaminą, kuris buvo stebimas.

Kaip vertinate VU SA programą „Sąžiningai?“

„Studentų atstovybės iniciatyvumas ir drąsa ne tik garsiai įvardyti šią problemą, bet ir dedamos pastangos ją spręsti – esminiai žingsniai jos sprendimo link. Studentai, kurie nesitaiksto su kolegų nesąžiningu elgesiu, atkreipia visos akademinės bendruomenės dėmesį į problemą, verčia susimąstyti apie jos žalingus padarinius tiek akademinei kultūrai, tiek studento asmenybei, be abejonės, yra verti ne tik pagarbos, bet ir palaikymo bei paramos“, – teigė Kokybės centro direktorė Inga Milišiūnaitė.

Kaip Kokybės vadybos centras dalyvauja programoje „Sąžiningai“?

Gerosios studijų praktikos galima aptikti kiekviename akademiniame padalinyje. KVC organizuojamuose gerosios studijų praktikos sklaidos renginiuose daugiau dėmesio skirsime šiai problematikai aptarti bei gerosios praktikos šioje srityje sklaidai, skatinsime akademinių padalinių kokybės koordinatorius rengti atviras studentų, dėstytojų ir administracijos atstovų diskusijas bei dalijimosi gerąja studijų patirtimi renginius padaliniuose.

Kuo prie akademinio sąžiningumo užtikrinimo gali prisidėti dėstytojai?

Dėstytojai labai prisidėtų taikydami tokius vertinimo metodus, kad galimybė nusirašyti apskritai išnyktų. Pavyzdžiui, Chemijos fakulteto prodekanas doc. dr. Rimantas Raudonis per kolokviumus ir egzaminus taiko vadinamąjį „A4 formato metodą“. Studentai ne tik gali, bet ir skatinami į egzaminą atsinešti savo ranka rašytą iki dviejų A4 formato puslapių kurso konspektą – pagrindines sąvokas, formules ar panašią informaciją. Anot docento, tai vienas iš būdų paskatinti studentus papildomai pasikartoti ir apibendrinti semestro metu įgytas žinias. O studento, nepasirengusio laikyti egzamino, ši paruoštukė neišgelbės, nes vertinimo metu pateikiami probleminiai klausimai bei kūrybiškų sprendimų reikalaujančios užduotys.

Tokiam egzaminavimo metodui pritaria ir Studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas: „Taip, vienas būdų užkirsti kelią akademiniam nesąžiningumui – probleminių klausimų kėlimas.“

Bet norint rasti dar daugiau problemos sprendimo būdų, reikia atidžiau pažvelgti į priežastis, kodėl studentai nusirašinėja. Kokios jos?

Kartais dėstytojai yra linkę sakyti, kad studentai patys kalti, kad jiems trūksta motyvacijos, noro, kad nepasirengia ir kad įstojo į universitetą tik dėl diplomo, taigi, dėl visų šių priežasčių nusirašinėja, o tai jau nebe dėstytojo problema. Aš nesutinku su tokia nuomone. Aišku, negalime teigti, kad tokių studentų nėra. Bet čia iš pradžių reikėtų atsižvelgti į finansavimo sistemą, kuri dabar studentui yra tikras Damoklo kardas: jei neišlaikei sesijos ar išlaikei ją prastai, gali prarasti nemokamą vietą ir tai atsilieps labai skaudžiai. Dažnai pasitaiko, kad dėstytojai į savo dėstomą dalyką žiūri kaip į pagrindinį ir svarbiausią ir negalvodami, kad studentas mokosi daug daugiau, sudaro per didelį darbo krūvį. Tai susiję su kita neretai iškylančia problema – dalis dėstytojų reikalauja, kad egzaminas būtų parašytas kone žodis į žodį, kaip buvo jo pasakyta ar parašyta vadovėlyje. Tai ne tik yra labai sunku, bet ir kenkia studento motyvacijai.

Kokios galėtų būti šių problemų sprendimo priežastys?

„Vienas pagrindinių programos ateities tikslų yra gerinti komunikaciją. Čia kalbu ne tik apie bendravimą ir bendradarbiavimą su dėstytojais, bet ir tolesnį studentų informavimą, kokie yra nusirašinėjimo padariniai, supažindinimą su metodiniais reikalavimais. Prie tolesnės programos plėtros, tikimės, prisidės ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, su kurio pirmininke jau buvau susitikęs apžvelgti esminių problemų, bei Lietuvos švietimo taryba. Taigi, su „Sąžiningai“ tikrai bus dirbama toliau“, – sako studentų savivaldos vadovas.

Be abejo, bene labiausiai matoma programos dalis yra stebėtojai. Nelygu, koks laikančiųjų skaičius ir egzamino apimtis, į jį ateina nuo vieno iki penkių studentų stebėtojų. Apie savo patirtį stebint egzaminus pasakoja studentų atstovas Janis Vepris:

Kodėl nusprendei tapti egzaminų stebėtoju?

„Šiandien nusirašinėjimas yra akivaizdi problema visose Lietuvos mokyklose ir universitetuose. Man yra svarbus akademinis sąžiningumas ir man rūpi, kad galutinis rezultatų vertinimas būtų vykdomas tvarkingai, o egzaminuojami studentai turėtų lygias galimybes parodyti savo žinias ir gebėjimus. Akademiniai rezultatai daro įtaką ne tik asmens, kuris laiko egzaminą, gyvenimui, bet ir jo kurso draugams, todėl norime, kad skaidrumo čia būtų kuo daugiau“, – teigia A.Vepris.

Kaip dėstytojai žiūri į studentą, atėjusį stebėti jo egzamino? Kokia studentų reakcija?

Kalbant apie dėstytojų reakciją į studentą stebėtoją, pačiam teko nustebti, nes jie priėmė ypač šiltai. Kai kurie dėstytojai egzaminą laikantiems studentams su dideliu džiaugsmu pristatė stebėtojus kaip savo draugus padėjėjus ir pareiškė pasitikėjimą mumis, o po egzaminų padėkojo, kad atvykome. Nepajutau jokio neigiamo studentų požiūrio į stebėtojus, dauguma buvo dėkingi. Atėjus stebėtojams akimirksniu dingsta noras naudotis savo paruoštukėmis, taigi programos „Sąžiningai“ nauda neabejotina.

„Man atrodo, yra daug žmonių, kuriems rūpi, kad ši akcija tęstųsi, – atsiliepimais dalijosi studentė Jorė, kurios egzaminas buvo stebimas. Esu girdėjusi daugiau teigiamų atsiliepimų nei neigiamų. Nors abejoju, ar mano kurse yra nusirašinėjančiųjų, bet jeigu jų atsirastų, nenorėčiau, kad jie būtų vertinami taip pat, kaip ir sąžiningi studentai. Džiaugiuosi, kad mūsų Universitete yra studentų, kurie ne tik kalba apie negeroves, bet ir imasi veiksmų, kad būtų geriau. Ačiū!“