Dažnas Lietuvos studentas atėjus rudeniui atkeliauja studijuoti į Vilnių. Sausakimši troleibusai, jaunuolių grupelės universitetuose ir, žinoma, pagausėjęs gyventojų skaičius bendrabučiuose. Sulig kiekvienais metais gyvenimo sąlygos bendrabučiuose vis gerėja, nes po truputį jie remontuojami. Apie atliekamas renovacijas sutiko pasikalbėti Bendrųjų reikalų direkcijos Būsto skyriaus vedėjas Nerijus Cicilionis.

Pirmieji pokyčiai VU bendrabučiuose po 30 metų

Šiais metais buvo baigti remontuoti bendrabučiai Saulėtekio al. 6, 39 ir 47, Didlaukio g. 59, Čiurlionio g. 27. N. Cicilionis sako, kad bendrabučiai, statyti prieš tris dešimtmečius, remontuojami pirmą kartą, o remontai atliekami nuosekliai kasmet pagal prioritetus. „Saulėtekio al. 47 buvo remontuoti koridoriai, blokuose esančios bendros patalpos, keista santechnika, kambarių durys. Didlaukio g. 59 buvo remontuojamos blokuose esančios bendros patalpos, keičiama santechnika. Čiurlionio g. 27 buvo remontuojamas 4 aukšto koridorius, keičiamos kambarių durys. Saulėtekio al. 39 buvo remontuojamas 2 aukštas, kambariai, dušai, blokuose esanti santechnika pakeista nauja, kambariuose pakeisti baldai. Saulėtekio al. 6 ir Didlaukio g. 59 įrengta priešgaisrinė signalizacija. Bendrabutyje Didlaukio g. 59 suremontuotas stogas, Saulėtekio al. 6, 4 remontuojama rūsyje esanti inžinerinė įranga“, – išsamiai apie atliktus darbus bendrabučiuose pasakojo vedėjas. Be to, į pabaigą eina metalinių lovų era – jos baigiamos keisti minkštomis.

Artimiausiuose planuose – bendrabučių sienų šiltinimas, liftų keitimas. Vidaus darbų laukia ir bendrabučiai, įsikūrę Saulėtekio al. 8 ir 12. Tai buvo vieni pirmųjų remontuojamų bendrabučių. „Manau, tinkamesnis žodis būtų „paremontuoti“, nes liko dalis senų vamzdynų, kuriuos jau reikia keisti, kartu, aišku, remontuojant ir bendras patalpas“, – sako N. Cicilionis.

Studentų požiūris į gaunamas paslaugas

Tai, kas patiekiama tiesiog „ant lėkštutės“, dažniausiai neįvertinama. Turiu omenyje gaunamas paslaugas bendrabutyje: kasdien išvalomi dušai, kriauklės, tualetai, tvarkinga virtuvė, galiausiai nauji plastikiniai langai ir durys. Galbūt kam nors tai atrodo puikios gyvenimo sąlygos, bet visuomet norisi geriau. Net pats vedėjas sako nemanąs, kad studentai gyvena per gerai: „Kad šiandieniniai studentai gyvena per gerai – nemanau, bet kad nevertina to, kas yra daroma, iš kai kurių studentų tikrai justi. Viskas priklauso nuo to, kaip jie buvo auklėjami šeimoje. Dauguma yra padorūs žmonės, bet užtenka vos vieno, kad pridarytų nuostolių. Piktybinių pasitaiko tik vienas kitas, daugiausia problemų pridaro alkoholio padauginę gyventojai arba jų svečiai.“ Vedėjas sako, kad, nepaisant tokios studentų reakcijos į pastangas pagerinti jų gyvenimo sąlygas, vis tiek bus skiriama dėmesio inventoriaus atnaujinimui, kad jie jaustųsi dar geriau. „Bendrabutis yra visų jame gyvenančių namai, todėl reikia pagalvoti ir apie kitus“, – priduria jis.

N. Cicilionis supratingai žvelgia į situaciją: „Ateina laikas, kai pagaliau reikia pradėti statyti naujus bendrabučius, kuriuose naujai, komfortiškai būtų išdėstytos patalpos, kad tikrai būtų patogu gyventi. Tad skųstis labai gal ir nėra kuo, bet darbo dar tikrai daug.“

Užmokesčio vertinimas

Kalbant apie gyvenimą bendrabutyje, kyla natūralus klausimas – kiek tai kainuoja? „Manau, kaina atitinka gaunamas paslaugas. Studentai kol kas moka už tai, ką sunaudoja, tačiau nėra įvertinamos turto nusidėvėjimo sąnaudos, nes bendrabučiai kadaise buvo pastatyti valstybės ir tebėra naudojami iki šiol“, – paaiškina N. Cicilionis. Vedėjas sako, kad dažnas mėgsta lyginti sąlygas čia, Lietuvoje, su paslaugomis užsienyje, bet niekas neįvertina kainos. „Čia yra politikos klausimas, kiek valstybė, ar galbūt pats universitetas, turi prisidėti prie bendrabučių išlaikymo, kokią dalį išlaidų kompensuoti.“ N. Cicilionis patikina, kad bendrabučių kainai remontas įtakos neturi.

Asmeninė vedėjo patirtis

N. Cicilionis pasidalijo prisiminimais iš savo studentiško gyvenimo bendrabutyje: „Teko gyventi blokados laikais, kai karštas vanduo būdavo tik per šventes. Buvo laikas, kai visame bendrabutyje veikdavo penki dušai, tekdavo miegoti ant metalinių lovų, o produktus žiemą laikyti balkone, nes šaldytuvas bendrabutyje buvo retenybė, nekalbant apie internetą.“ N. Cicilionis sako manąs, kad nuo jo studijų laikų bendrabučių būklė smarkiai pagerėjo, bet nereikėtų numoti ranka ir nieko neberemontuoti.

Studentų požiūris į renovuojamus bendrabučius

Geriausiai papasakoti apie gyvenimą bendrabutyje gali tik patys studentai. Pirmakursė kultūros istorijos ir antropologijos studentė (IF) Aušra Baublytė atsikraustė į bendrabutį, esantį Saulėtekio al. 6. Ji pasakoja, kad pirmasis įspūdis buvo prastas. „Kambario būklė buvo apgailėtina: atpleišėję tapetai, purvinas kilimas, ką jau kalbėti apie apipelijusias sienas“, – įspūdžiais dalijasi mergina. Iš kitų ji girdėjusi, kad žiemą čia būna šalta, o naudoti šildytuvus – draudžiama. „Taip, langai ir durys gana nauji, bet nerimą kelia žiemą ateisiantys šalčiai. Studentai skundžiasi, kad žiemą čia būna šalta“, – paaiškina pirmakursė.

Aušra sako, kad į bendrabutį, kaip ir daugelis kitų studentų, atsikraustė dėl prieinamos kainos: „Manau, kaina atitinka paslaugą. Bent kol kas neturiu kuo skųstis.“ Ji savo kambarį susitvarkė, dabar yra patenkinta ir planuoja jame išgyventi visus studijų metus.

Daugiau papasakoti gali „studentai veteranai“, t. y. tie, kuriems teliko įveikti paskutinius mokslo metus bendrabutyje. Viena tokių, ketvirtakursė VU MIF IT studentė Milena Čemerkaitė, sako prisimenanti pirmąjį įspūdį apie savo kambarį: „Žinojau, kad einu gyventi ten, kur prieš tai gyveno tvarkingos merginos, todėl buvau rami. Kambarys išties buvo ir yra gražus, vienintelė bėda, gyvenant kampiniame kambaryje – pelėsis, dėl kurio teko pertapetuoti kambarį“, – sako mergina. Milena prisimena, kad jos gyvenimo bendrabutyje metais buvo suremontuotas koridorius (perdažytos sienos, keistos grindys), pakeistos durys, įdiegti gaisro signalizacijos siųstuvai. „Per šiuos ketverius metus įvyko tik teigiamų pokyčių“, – sako studentė.

Dar vienas puikus pokytis, pasak Milenos, yra vietoj budėtojos atsiradusi nauja įėjimo sistema – metalinės grotos: „Tai puiki naujovė! Pamenu, kai sekmadienį grįždavau iš namų į bendrabutį apsikrovusi krepšiais, o budėtoja, kuri jau vien iš matymo puikiai pažinojo, vis tiek reikalaudavo leidimo. Dabar gali be jokių trikdžių sugrįžti į namus čia, Vilniuje.“

Kita nemenka problema – šaltis žiemą. Milena antrina Aušrai, kad žiemą bendrabutyje būna šalta. „Būna ne šiaip vėsu, o ypač šalta! Laimei, kad mums, gyvenantiems kampiniuose kambariuose, galima teisėtai naudotis šildytuvu“, – sako M. Čemerkaitė. Ji mano, kad kaina už gyvenimą bendrabutyje būtų puiki, jei tik nebūtų šalčio: „Studentui tai – pasakiškai maža kaina!“

Tiek Aušra, gyvenanti bendrabutyje vos mėnesį, tiek Milena vienbalsiai teigia, kad su viskuo galima susitaikyti, bet tik ne su tualetų būkle. „Ko dar trūktų? Tvarkingų tualetų. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad gyvename ne „blokų“ principu, kaip yra kituose bendrabučiuose, o turime valytoją, nebūtų kuo skųstis. Bet, mielieji studentai, jei jau čia gyvenate, tai ir elkitės kaip namuose“, – pabaigoje sako pašnekovė Milena.

Galima padaryti išvadą, kad gyvenimas bendrabutyje turi ir pliusų, ir minusų. Kiekvienas prioritetus susidėlioja pats ir pasirenka tinkamiausią variantą, tačiau akivaizdu, kad vadovybė stengiasi atrasti lėšų bendrabučių remontams, gerina studentų gyvenimą, o pastarieji turėtų į tai atsižvelgti ir įvertinti.