Iš Holivudo filmų žinome – JAV teisininkai pasižymi iškalba, o teismų procesai šioje šalyje neretai primena spektaklius. Nors filmuose kuriamas teisininkų įvaizdis nebūtinai sutampa su realybe, JAV teisininkai iš tiesų turi išskirtinių analitinių, greito mąstymo ir reagavimo gebėjimų. Viena iš tokių gebėjimų prielaidų – JAV teisės mokyklose dėstytojų taikomas analitinis dialogas, plačiau žinomas kaip „sokratiškasis metodas“.

Lietuvoje rengiant teisininkus analitinis dialogas nėra tradiciškai pabrėžiamas dėstymo būdas. Tačiau šio metodo pagrindu ugdomi studentų įgūdžiai prisideda prie labiau teisinių paslaugų rinkai pasiruošusių teisininkų rengimo. Ne vienus metus plėtotas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir JAV dėstytojų, koordinuojamas Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto JAV teisės centro, 2023 m. pasiūlė unikalią galimybę Lietuvos studentams mokytis pagal JAV teisininkų rengimui būdingą metodiką.

Šiais metais VU Teisės fakultete pirmą kartą dėstėme naują studijų dalyką „Šiuolaikinės viešosios teisės problemos lyginamuoju aspektu: Europa ir JAV“. Dalykas naujas ne tik turiniu, bet ir dėstymo forma:

– Dėstėme nuotoliniu būdu, vienu metu paskaitos vyko VU Teisės fakulteto ir Šiaurės Karolinos universiteto studentams, pasirinkusiems šį studijų dalyką.

– Paskaitas vedėme dviese, kartu su prof. Charlesu Szypszaku (Šiaurės Karolinos universitetas, The University of North Carolina at Chapel Hill).

– Kurso metu taikėme analitinio dialogo metodą – studentai iš anksto ruošėsi skaitydami JAV ir Europos teismų sprendimų santraukas, o dėstytojai vedė diskusiją, kurios ašis – studentų teiginiai ir įžvalgos namuose skaitytų teismų sprendimų pagrindu.

Doc. Donatas Murauskas ir prof. Charles Szypszak. Asmeninio archyvo nuotr.

Analitinis dialogas – originalus dėstymo metodas

Rengiant teisės studentus JAV, diskusija, kurioje remiamasi iš anksto paruošta medžiaga (dažniausiai – teismų sprendimų tekstų pagrindu), yra įprasta daugelį metų. Tačiau toks dėstymas neturi unifikuoto apibrėžimo – kiekvienas dėstytojas į jį įneša ką nors naujo. Vieniems analitinis dialogas – tai studentų stūmimas į ribines situacijas, kai reikia ypač greitai atsakyti į dėstytojo hipotetinius klausimus, kitiems – tai pokalbis tarp dėstytojo ir studento, kurio metu studento namuose perskaityta medžiaga po truputį virsta nauju supratimu, dėstytojui – klausimais, keičiant diskutuojamų situacijų kontekstus, užduodant tikslinančiuosius, pamąstyti verčiančius klausimus.

„Mokymasis remiantis analitiniu dialogu ugdo studentų gebėjimus mąstyti analitiškai. Tai apima klausimus ir problemas sudarančių elementų nustatymą, modelių paiešką pagal analogiškas situacijas, taip pat loginių klaidų aptikimą, įvairiapusį problemos apsvarstymą, – sako vienas iš analitinio dialogo entuziastų JAV prof. C. Szypszakas. – Gebėjimai įsitraukti į objektyvią analizę ir komunikuoti konkuruojančius požiūrius yra ypač vertingos teisės profesionalų kompetencijos. Tai yra pagrįsto teisinio mąstymo esmė.“

Bendrame VU ir Šiaurės Karolinos universiteto rengtame kurse dalyvavusi VU Teisės fakulteto studentė Greta Baltikauskaitė pažymėjo, kad „jungtinis VU kursas su Šiaurės Karolinos universitetu yra išskirtinė intelektinė ir akademinė patirtis. Studijuoti visiškai kitą teisės sistemą buvo ne tik įdomu, bet ir prasmingas iššūkis, tačiau dar įdomiau buvo mokytis šios sistemos kitaip nei įprasta. Mokytis naujų koncepcijų diskusijų būdu yra naudinga teisininkams, nes jie turi ne tik sugebėti priimti naują informaciją, bet ir gebėti ją efektyviai perteikti.“

Tarpkultūrinė patirtis – galimybė pamatyti kitaip

Su JAV partneriais dėstytas kursas taip pat leido atverti naują tarpkultūrinio bendradarbiavimo patirtį – VU ir Šiaurės Karolinos universiteto studentai dalyvavo kartu, diskutavo, rengė bendrus lyginamuosius tyrimus reikšmingomis valstybės valdymo, žmogaus teisių temomis. Tos pačios problemos matymas iš skirtingų perspektyvų suteikė galimybę objektyviau kalbėti apie nagrinėjamus reiškinius, leido geriau suprasti konkretaus požiūrio taško privalumus ir trūkumus.

Kurso metu netrūko nuostabos, pamačius, kaip skirtingai JAV ir Europoje ar Lietuvoje yra reglamentuojamos tokios problemos kaip asmens privatus gyvenimas ar saviraiškos laisvė. Gilios diskusijos paskatino geriau suprasti skirtingus visuomenių požiūrius į abortus ar diskriminacijos sampratą.

Galimas atsakas ir į skaitmeninių technologijų keliamus iššūkius

Analitinio dialogo taikymas – tai dar viena galimybė prisitaikyti prie skaitmeninių technologijų keliamų iššūkių. Generatyvinio dirbtinio intelekto sistemoms, įskaitant „ChatGPT“, pasiekus sąlyginai aukštą informacijos tikslumo lygį, kyla vis naujų klausimų dėl dėstomosios medžiagos pateikimo studentams formų. Neseniai VU paskaitą skaičiusi viena garsiausių pasaulio mokslininkių dr. Barbara Oakley iš Oklando universiteto (JAV) pabrėžė poreikį derinti tradicinę paskaitą su aktyvaus mokymosi metodais.

Toks derinimas susijęs ir su dr. B. Oakley akcentuojama kartojimosi (angl. retrieval) svarba – pasak jos, informacijos atkūrimas yra mokymosi proceso ašis. JAV paskaitose taikomas analitinis dialogas sudaro prielaidas studentams įtvirtinti žinias įrėmintos diskusijos pagrindu, modeliuojant hipotetines situacijas, remiantis prieš tai namuose skaityta medžiaga. Taip paskaita niekuomet nėra tokia pati, o ir dėstytojas nežino, kuria linkme diskusija gali nuvesti.

Todėl norėtųsi, kad šiais metais VU Teisės fakultete dėstytas bendras kursas su JAV Šiaurės Karolinos universitetu būtų ne tik tęsiamas ateityje, bet galbūt ir įkvėptų kitus, ne tik teisės srities dėstytojus taikyti analitinio dialogo metodą savo paskaitose.