Mes, Gamtos mokslų fakulteto Studentų gamtininkų mokslinės draugijos nariai, po beveik metus trukusių paruošiamųjų darbų iškeliavome į nuotykį – dešimties dienų kelionę į Vokietiją, kurioje aplankėme Kylio ir Berlyno universitetus.
Kylis – tai studentų miestas prie Šiaurės jūros. Čia mūsų laukė įtempta programa: laboratorijų lankymas, paskaitos, diskusijos su mokslininkais. Sužinojome, kad Vokietijos gamtosaugininkai susiduria su panašiomis problemomis kaip ir Lietuvoje, pavyzdžiui, laisvėje gyvenančių stumbrų daroma žala ūkininkams. Didelė Vokietijos dalis smarkiai urbanizuota, todėl žmogaus ir gamtos konfliktas itin ryškus. Vienas jo padarinių – spartėjantis klimato atšilimas. Jį tiria įspūdingas GEOMAR institutas, atliekantis ir vandenynų tyrimus. Dėl savo pažangumo šis institutas dar vadinamas „vandenynų NASA“. Šiuo metu čia atliekami intensyvūs dujų hidratų, esančių vandenynų dugne, panaudojimo energijai gauti tyrimai.
Po dienų, praleistų Kylio universitete, patraukėme į Šlėzvigo–Holšteino Vatų jūros nacionalinį parką. Apsistojome švyturyje. Aplinka priminė kitą pasaulį – laukai ir jūra iki pat horizonto, jokio žmogaus, pastatų ir net medžių. Dėl to atvykti čia nebuvo paprasta – paskutinius porą kilometrų, atsižvelgę į atoslūgio laiką, įveikėme pėsčiomis.
Potvynio metu keliuką užlieja Šiaurės jūros vandenys, o kranto linija gali varijuoti net kelis šimtus metrų. Po atoslūgio išėjus pasivaikščioti jūros dugnu su savimi privaloma neštis kompasą, signalinę raketą ir virvę, nes staiga užėjus stipriam rūkui gali būti sunku rasti kelią iki atgal. Jei tuo metu prasidėtų potvynis, žmonėms grėstų pavojus. Mūsų viešnagės metu rūkas nepakilo, tad, atsisveikinę su švyturiu, iš gamtos prieglobsčio išvykome į Vokietijos sostinę.
Įspūdingas Berlyno zoologijos sodas, tapęs namais maždaug pusantro tūkstančio skirtingų gyvūnų rūšių – visiems gamtininkams privalomas pamatyti objektas. Aplankėme ir kitas Vokietijos sostinės vietas: botanikos sodą su 16 milžiniškų šiltnamių, kur pasijunti lyg tropikuose, Berlyno gamtos istorijos muziejų, kuriame eksponuojamas tiranozauro (Tyrannosaurus rex) skeletas. Tai vienas geriausių šios rūšies egzempliorių pasaulyje. Tačiau mūsų tikslas buvo Laisvasis Berlyno universitetas.
Vieni jame sutikti mokslininkai entuziastingai pasakojo apie atliekamus tyrimus, kiti davė profesinių patarimų. Sužinojome, kad ne visada reikia brangiausios technikos, norint atlikti nuostabius tyrimus. Ne mažiau svarbus kūrybiškumas.
Mūsų kelionę finansavo Vokietijos akademinė mainų tarnyba (DAAD) pagal programą „Study Visits by Groups of Foreign Students“. Stipendija gali būti skiriama studentų grupėms iki 15. Tereikia susisiekti su priimančiais universitetais, susiplanuoti programą, transportą ir nakvynę. Studentus turi lydėti dėstytojas. Su mumis keliavo Neurobiologijos ir biofizikos katedros mokslininkas dr. Rokas Buišas. Kelionėje patyrėme daug įspūdžių, įgijome vertingų žinių ir patirties. Linkėtume ir kitiems studentams pasinaudoti šia galimybe. Norintiesiems iš arčiau susipažinti su Vokietijos kultūra ir universitetais reikėtų suskubti – artimiausias terminas teikti paraišką stipendijai – gegužės 1 d.
Komentarų: 2
2016-03-23 13:33
ArvydasDabar vykstant i Vokietija svarbu tureti nors maziausius arabu kalbos pagrindus.Kitaip galima ir negryzti.Arba gryzti karste.
2016-03-23 13:59
gryzti,,Negrysk” į kelnes.