Aktyvios studentų mokslinės draugijos (SMD) padeda ne tik studentams, norintiems pagerinti mokslinio darbo įgūdžius, bet ir universitetams, siekiantiems anksti atrasti mokslo talentus ir juos išsaugoti.

„Mokslas – paieškų, kūrybinė veikla, kai dažnai tenka savęs klausti: „Kam aš tai darau? Kuo aš prisidedu prie mokslo sklaidos?“ Jai reikia tiek įgimtų savybių, tiek išugdomo gebėjimo klausti, rašyti. Kuo anksčiau pradedame ugdyti šiuos talentus, tuo geresnis rezultatas“, – pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (TF) Privatinės teisės katedros doc. dr. Rimantas Simaitis. Jis yra ir Alumni draugijos valdybos narys, koordinuojantis paramą TF studentų organizacijoms.

Doc. dr. R. Simaitis džiaugiasi nuolat aktyvėjančia fakulteto SMD veikla ir gausėjančiais jaunųjų mokslininkų straipsniais. Siekdami dar labiau motyvuoti mokslu besidominčius studentus, Alumni draugijos nariai nusprendė kasmet apdovanoti keturių geriausių darbų autorius.

Šių metų apdovanojimai bus įteikti vasario 3–4 d. teisininkus budinsiančio „Teisės mokslo pavasario“ metu.

Pirmas žingsnis doktorantūros link

„Prieš kokius šešerius metus ėmėme aktyvinti Teisės fakulteto SMD veiklą. Siekėme, kad studentai galėtų plėtoti mokslinius gebėjimus, rengti straipsnius, skaityti pranešimus konferencijose ir visa tai darytų metodiškai, stebimi juos dominančias temas išmanančio ir nusiteikusio padėti dėstytojo“, – sako doc. dr. R. Simaitis, ilgą laiką buvęs vienu iš SMD idėjinių vadų.

Pasak jo, vienas pagrindinių draugijos tikslų – suteikti įgūdžių norintiems tęsti studijas doktorantūroje, padėti kuo anksčiau susivokti, ar ateityje jie norės siekti akademinės karjeros. „Studentai, perskaitę kelis pranešimus, išspausdinę kelis straipsnius, geriau žino, kas jų laukia doktorantūroje. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad nemaža dalis mokslinę veiklą studijų metais pradėjusių studentų renkasi trečiosios pakopos studijas“, – teigia Alumni draugijos valdybos narys.

Papildoma mokslinė veikla svarbi ir todėl, kad ji padeda „pasikelti kartelę“ – nors visų studentų rašymo įgūdžiai lavinami rašto darbais ar kursiniais, tačiau moksliniam darbui vien to neužtenka. Tam, kad magistrinis darbas būtų įvertintas puikiai, užtenka, kad jis turėtų „mokslinio darbo požymių“. Siekiant išspausdinti straipsnį moksliniame žurnale, reikia ir atlikti tyrimą, ir tinkamai jį aprašyti. Galiausiai mokslinėse draugijose studentai gali išsiugdyti ir mokslininkui itin svarbią discipliną, gebėjimą dirbti su kuratoriumi.

Narių gausėja ir jie jaunėja

Suskaičiuoti, kiek studentų kasmet įsitraukia į mokslinę veiklą, padeda studentų mokslinių darbų leidiniai, konferencijos. Pernai surengtoje SMD konferencijoje pristatyta 30 darbų. Šiemet tikimasi, kad tyrimus pabaigti ir darbus pristatyti spės 20–25 draugijos nariai.

Doc. dr. R. Simaitis pastebi, kad SMD nariai jaunėja. Anksčiau į draugiją būdavo priimami studentai nuo trečio kurso, o dabar jau kelintus metus jos gretas papildo po 5–6 antrakursius. „Tai tam tikras džiuginantis eksperimentas. Matome, kad studentai anksčiau pradeda galvoti apie akademinę karjerą. Vadinasi, jai ir pasiruošia geriau“, – mano doc. dr. R. Simaitis.

2003-aisiais Alumni draugija įsteigė dvi vardines stipendijas: prof. Jono Žeruolio, teikiamą už pažangumą ir puikius rezultatus mokslinėje veikloje, ir prof. Vlado Pavilonio, skiriamą socialiai remtiniems ir pažangiems studentams.

Įtraukti negalima paleisti

R. Simaitis džiaugiasi, kad situacija Lietuvos teisės moksle gerėja – daugėja originalių, įdomių tyrimų, darbų ir vadovėlių.

Kita vertus, jis apgailestauja, kad neretam gabiam žmogui paprasčiausiai trūksta motyvacijos rinktis mokslininko karjerą. „Palyginus atlyginimus, kuriuos gauna teisininkas, pasirinkęs praktinę veiklą, ir mokslininkas, skirtumas akivaizdus“, – sako Alumni draugijos narys.

Padėtį gerina tai, kad teisės teorija ir praktika viena su kita susijusios. Tad dirbantys teisininkai gali savo patirtį paversti moksliniais darbais. „Tą Lietuvoje sėkmingai darome“, – teigia doc. dr. R. Simaitis.