Mokslas yra smagus, jis nesikandžioja, negąsdina ir nėra keiksmažodis – taip jį supranta Vilniaus universiteto Studentų mokslinių draugijų (SMD) nariai. Studentai, dalyvaujantys SMD veikloje, organizuoja renginius, vykdo projektus ir užsiima daugybe kitos įdomios veiklos taip praturtindami savo laisvalaikį.

Bendri projektai suartina

Šiais metais Vilniaus universiteto ir kelių kitų aukštųjų mokyklų mokslinės draugijos pirmą kartą susibūrė bendram projektui. Tai buvo moksleiviams organizuojama stovykla „Studentai – moksleiviams, moksleiviai – studentams 2010“ (SM – MS 2010). Stovyklos metu moksleiviai buvo supažindinti ne tik su mokslą mėgstančiais studentais bei įvairiomis studijų kryptimis, bet ir turėjo unikalią progą pasiklausyti studentų vedamų teorinių paskaitų, atlikti praktines užduotis ir pramogauti kartu su bendraminčiais. „Organizaciniai darbai truko daugiau nei pusę metų, pirmasis bendras susirinkimas įvyko 2009 m. spalio 23 d. Projektas buvo įgyvendintas balandžio 23–25 d. Jo rezultatams aptarti vyks ataskaitinis susirinkimas, tačiau neformalių pokalbių metu renginį įvertinome puikiai. Tiek projektą organizuojant, tiek vykdant buvo įvairių nesutarimų, skirtingų nuomonių ir nesklandumų, tačiau tai natūralu. Juolab kad bendram tikslui susibūrėme pirmą kartą. Keista, tačiau skirtingų fakultetų SMD atstovų nuomonės ir požiūriai pasirodė esą gana skirtingi, kiekvienas atėjome iš skirtingos aplinkos, tačiau džiaugiuosi, kad vis dėlto visuomet pavykdavo rasti bendrą ir daugiau ar mažiau visų pažiūras atitinkantį sprendimą. Projektas SM – MS 2010 yra tęstinis ir turėtų vykti kiekvienais metais. Nors darbai su projektu pareikalavo daugybės tiek protinių, tiek fizinių jėgų, su dideliais lūkesčiais ir optimizmu žvelgiame į ateitį ir tikimės, kad potencialas ne tik neužges, bet ir toliau augs“, – pasakoja Komunikacijos fakulteto SMD prezidentas Šarūnas Matulevičius.

Psichologijos SMD tarybos narės Eglė Balčiūtė ir Skaistė Bielskytė pasakoja apie gautą naudą iš SM – MS 2010: „Sustiprėjome kaip organizacija, įgijome pasitikėjimo, supratome, kad galime dalyvauti tokio masto renginiuose, pamatėme turį tokių gebėjimų, kokių nesitikėjome turį, užmezgėme kontaktus ne tik su kitomis SMD, bet ir su potencialiais rėmėjais, gal ne tik šiam, bet ir kitiems renginiams. Stovykla patiko ir mums, ir moksleiviams. Žinoma, niekada nebūna taip, kaip buvo planuota, juolab kad šis projektas Lietuvos mastu buvo organizuotas pirmą kartą. Klaidų, nepasisekimų neišvengta, bet įgavome patirties, pamatėme, kas buvo gerai, o kas ne visai, ką derėtų keisti.“

SMD veikla priklauso nuo pačių studentų

„Šiuo metu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto SMD išgyvena aukso amžių: vykdome nemažai projektų, vis atsinaujiname, turime ir idėjų, ir kur jas reikšti, esame vis labiau įtraukiami ir į instituto oficialųjį „mokslinį gyvenimą”, stebėtojo teisėmis čia dalyvaujame moksliniame komitete. Todėl savo draugijos veiklą vertinu labai pozityviai, atlikome daugiau, nei buvome užsibrėžę. Tikiuosi, kad taip bus ir ateityje: netrūks motyvuotų studentų tęsti veiklos ir įgyvendinti naujų idėjų. Palyginti su ankstesniais metais, šie mums buvo ypač veiklūs ir turiningi: sustiprėjo ir naujų formų įgavo esama veikla, taip pat atsirado naujų. Tradiciškai šiais metais buvo išleistas jau septintasis SMD rengiamas geriausių studentų rašto darbų almanachas, ypač laukiamas TSPMI pirmakursių. Taip pat visus metus vyko nuolatiniai intensyvūs politine filosofija besidominčių studentų susitikimai ir tekstų aptarimai su šios srities specialistais akademikais. Be to, politinė filosofija ir teorija buvo ne kartą pristatoma ir kitomis formomis, būtent dokumentiniais filmais. Tokie kino seansai sulaukė ne tik studentų, bet ir dėstytojų susidomėjimo. Taip pat įvyko kelios kviestinių dėstytojų viešos paskaitos TSPMI apie kiną ir politinę filosofiją, tradiciniai studentų savišvietos seminarai (apie kiną, minkštąją galią tarptautiniuose santykiuose, Lietuvos ir Švedijos santykius, fluxus, politinės filosofijos suktybes, LGBT teises Lietuvoje), į kuriuos šiais metais pakviesti ir pagal ERASMUS programas TSPMI studijuojantys studentai. Kaip ir kiekvienais metais SMD surengė studentų ir dėstytojų ypač laukiamas geriausių šiuolaikinės politinės filosofijos ir tiriamųjų rašto darbų konferencijas, kuriose studentai savo išmone ir kūrybingumu stebino net patyrusius mokslininkus. Rudenį TSPMI bendruomenė džiaugėsi jau antrąja SMD veiksmo savaite, kurios metu įvairių sričių profesionalai pristatė 2009 m. Nobelio premijų laureatų veiklą, vyko studentus, dėstytojus ir instituto vadovus suvienijęs Platono „Sokrato apologijos” skaitymas ir kiti renginiai“, – apie TSPMI SMD veiklą pasakoja jos pirmininkė Sabina Karmazinaitė.

Kodėl mes čia arba kodėl daugelio iš mūsų SMD nėra

LSAS duomenimis, 2008 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų SMD sudarė mažiau nei 0,5 proc. studentų. Šiuo metu KF SMD priklauso apie 15–20 narių, PSMD apie 15 narių. TSPMI draugiją kartu su Alumni draugija sudaro apie 100 narių, tačiau aktyviai dalyvaujančių taip pat yra vos apie 15–20. „Studentus turbūt labiausiai gąsdina žodis „mokslinė“. Vieni studentai nėra suinteresuoti moksline veikla, o kai kurie, ne paslaptis, ir pačiu mokslu bendrąja prasme. Kiti studentai tiesiog neišdrįsta prisijungti, manydami, kad visiems nariams yra keliami itin aukšti reikalavimai, galbūt jie abejoja savo sugebėjimais, nepasitiki savimi. Manau, kad daugumai studentų tiesiog yra nesuvokiama, kaip galima visą dieną prasėdėjus paskaitose ir savo laisvalaikį paskirti mokslui ir mokslinės minties puoselėjimui”, – taip studentų neaktyvumą aiškina Šarūnas Matulevičius. Panašiai mąsto ir Eglė Balčiūtė su Skaiste Bielskyte: „Nuo studijų, paskaitų ir papildomos literatūros pavargę studentai jau tikrai nesiryžta žiūrėti į dar kažkokią veiklą, kurios pavadinime taip baisiai šmėsteli žodis „mokslas“, o pagrindine neaktyvumo priežastimi įvardintume SMD neveiklumą ir menką informacijos sklaidą: ne visada atsiranda žmonių, kurie entuziastingai imasi ką nors keisti. Norint tai padaryti, reikia daug laiko, pastangų ir energijos. Kartais gali apimti nusivylimas: kad ir ką veiki, studentų aktyvumas vis vien nedidėja. Tačiau man atrodo, kad reikia džiaugtis ta veikla, kurią darai, nes kai ji atliekama džiugiai, tuomet ir kiti prie jos norės prisijungti.” Sabina Karmazinaitė pateikia tokias priežastis: „Pirmoji, sisteminė yra ta, kad aukštasis mokslas yra tapęs, kaip sako mūsų dėstytojai, greito maisto restoranu ir į universiteto auditorijas sutraukia ne itin motyvuotus studentus. Žmonių, norinčių sieti savo gyvenimą su akademine karjera, yra labai mažai. Taigi natūralu, kad tokios organizacijos turi nedaug narių, nes apskritai „mokslo“ žmonių universitete yra nedaug. Antra, tai priklauso ir nuo pačių studentų noro įsitraukti į akademines organizacijas studijų metu, kadangi dauguma nori dirbti, tad būti aktyviems tiesiog nelieka laiko.“

Žodžio „mokslas” nereikia bijoti

Vis dėlto šie žmonės nori paneigti susidariusius stereotipus apie SMD. „Žodis „mokslas“ mums nėra gąsdinantis, o ir pati organizacija nėra tik savyje užsidariusių „moksliukų“ susibūrimas, kai nieks nežino, ką jie ten veikia. Mes stengiamės sutelkti protingus žmones ir jų veiklą skleisti į išorę, kitiems studentams, juos įtraukdami ir parodydami, kad universitete atrasti ir gilinti savo akademinius interesus nėra nei baisu, nei sunku, o smagu ir naudinga“, – savo mintį tęsia S. Karmazinaitė. PSMD narės taip pat ragina nebijoti žodžio „mokslas“: „SMD veiklos mokslinė veikla neprimena studijų mokslo, kur vieną ar kitą medžiagą privalu įsisavinti. Čia galima domėtis viskuo, kas tik įdomu, ir tiek, kiek tai įdomu.“ Š. Matulevičius pabrėžia: „SMD nariai nebūtinai turėtų būti tie, kurie ruošiasi būti akademikais. SMD gali būti pagalbinis įrankis pasirenkant gyvenimo kelią. Mokslu besidomintis studentas gali pasitikrinti, ar akademiko gyvenimas yra jam tinkamas ir priimtinas.

Taip pat SMD veikloje turėtų dalyvauti ir labiau praktiką mėgstantys studentai, suvokiantys gilesnio teorinio savo žinių pagrindimo svarbą. Ne paslaptis, kad SMD egzistuoja ir pareigybės, kurios tiesiogiai siejasi su praktine veikla (pvz., rinkodara, organizacinis darbas).“

SMD laukia naujų narių ir šviežių minčių

Šiuo metu Vilniaus universitete veikia devynios SMD.

Chemikų studentų mokslinė draugija organizuoja mokslą populiarinančius renginius, seminarus, rengia paskaitas, Lietuvos chemijos olimpiadas, atsako už Neakivaizdinės jaunųjų chemikų mokyklos darbą, Nuotolinės chemijos olimpiados organizavimą ir kt.

Ekonomikos fakulteto studentų mokslinė draugija garsėja kasmetine Ekonomikos fakulteto SMD konferencija ir tarptautiniu Jaunojo verslininko konkursu.

Fizikos fakulteto studentų mokslinė draugija yra IAPS (International Association of Physics Students) nacionalinė atstovybė Lietuvoje. IAPS vienija Europos ir pasaulio fizikos studentus. Patys fizikai savo SMD vaizdingai vadina angelu sargu, kuris paima už rankos jaunuosius fizikus ir visą gyvenimą veda sėkmės keliu į pergalę prieš Visatos paslapčių sargus.

Studentų gamtininkų mokslinė draugija – linksmų ir nerimstančių žmogeliukų kompanija, vienijama noro plėsti savo akiratį, dalytis patirtimi, keistis nuomonėmis – organizuoja seminarus, susitikimus su įdomiais ir garsiais žmonėmis, studentų mokslinių darbų konkursus, intensyviai užsiima moksleivių švietimu, rengia tarptautines konferencijas ir jose dalyvauja.

Socialinių mokslų studentų grupė IGYS (International Group of Young Scientists) yra susibūrusi Kauno humanitariniame fakultete.

Komunikacijos fakulteto studentų mokslinė draugija vienija šio fakulteto studentus, siekiančius pagilinti žinias ir praktinius įgūdžius komunikacijos ir informacijos mokslų srityje, ir jaunuosius mokslininkus (doktorantus), siekiančius perduoti mokslinio darbo patirtį ir įgūdžius.

Medicinos fakulteto studentų mokslinėje draugijoje veikia net 19 įvairių medicinos sričių būrelių, kuriuose būsimieji medikai gali dalytis patirtimi, stebėti ir mokytis iš kolegų praktinės veiklos, skaityti pranešimus tarptautinėse konferencijose ir kt.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų mokslinė draugija vienija šio instituto studentus, besidominčius moksline veikla. Draugija kasmet leidžia geriausių rašto darbų almanachą, organizuoja mokslines konferencijas, susitikimus su politikais, mokslininkais ir žymiais visuomenės veikėjais, rūpinasi studentų mokslinių įgūdžių formavimu.

Teisės fakulteto studentų mokslinę draugiją sudaro 7 mokslinės veiklos būreliai, veikiantys prie kiekvienos katedros. Juose studentams sudaroma galimybė tyrinėti pačias įvairiausias teisės sritis.

Visos draugijos yra įsikūrusios skirtingu metu, turi skirtingas istorijas, tikslus ir organizavimo įgūdžius. Pvz., Medicinos fakulteto SMD gyvuoja jau apie 60 metų, o Psichologijos – vos trejus. Visos SMD laukia naujų, žinių ištroškusių narių su šviežiomis mintimis ir idėjomis.