Rugsėjo 3 d. vykusiame susitikime su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu Lietuvos studentų sąjunga pristatė poziciją dėl LR mokslo ir studijų įstatymo tobulinimo. Vienas aktualiausių aptartų klausimų – studijų prieinamumo užtikrinimas. Taip pat buvo diskutuojama apie kokybės užtikrinimo reglamentavimą ir studentiškų organizacijų finansavimą, leisiantį planuoti ilgalaikę veiklą ir ją įgyvendinti.

Pagal LR Konstitucijos 41 str. 3 dalį aukštasis mokslas turi būti prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Anot Studentų sąjungos prezidento Pauliaus Baltoko, studijų finansavimas ir toliau turėtų sekti paskui studentą. „Studentų atstovų manymu, studijų finansavimas tiesiogiai susijęs su studento gebėjimais. Gerai besimokantiems studentams turėtų būti laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas. Atsižvelgdami į valstybės biudžeto dalį, skiriamą aukštajam mokslui, turime užtikrinti, kad finansavimo forma užtikrintų studijų prieinamumą visoms socialinėms grupėms. Dėl šios priežasties šiandien ir keliame klausimą, ar iš tiesų išsilavinimas yra teisė, o ne privilegija”, – teigė Studentų sąjungos prezidentas.

„Svarbu, kad visiems laiduojamas nemokamas mokslas nesumažintų galimybių stoti į aukštąsias mokyklas. Šiandien studentas, neįstojęs į valstybės finansuojamą studijų programą, turi laisvę gauti aukštąjį išsilavinimą pats mokėdamas už studijas. Siekiame, kad tokia galimybė išliktų, o aukštasis mokslas ir toliau būtų prieinamas kiekvienam pagal kiekvieno sugebėjimus”, – sakė P. Baltokas.

2013 m. apklausos „Eurostudent” duomenimis, Lietuvos studentų pajamos yra vienos mažiausių Europoje, o išlaidos studijoms – vienos didžiausių. Toks pajamų ir išlaidų santykis gali turėti neigiamą poveikį prieinamumui.

Siekiant sukurti lankstesnę paskolų sistemą ir didinti aukštojo mokslo prieinamumą, Studentų sąjunga siūlo keisti paskolų palūkanų ribą ir grąžinimo tvarką. Studentų atstovų teigimu, paskolų palūkanos negali viršyti paskolos administravimo kainos (arba 3 proc.). Paskolos grąžinimas turėtų būti pradėtas ne anksčiau kaip dveji metai po studijų baigimo arba kai absolvento vidutinis darbo užmokestis atitinka nustatytą vidutinį darbo užmokesčio dydį, nuo kurio pradedama grąžinti paskolą.

Susitikimo su D. Pavalkiu metu pristatytas Studentų sąjungos siūlymas gerai besimokančiu laikyti studentą, kurio studijų rezultatai lygūs ar aukštesni nei jo kurso vidurkio atitinkamoje aukštojoje mokykloje atitinkamoje studijų programoje. Tikimasi, kad tai paskatins studentus siekti aukštesnių studijų rezultatų ir supaprastins finansavimo mechanizmą – jis taps aiškus ir suprantamas.

Šios sąvokos įtvirtinimas užtikrintų sklandų rotacijos mechanizmo veikimą. Studentų atstovų manymu, valstybės finansuojamą vietą studentas turėtų prarasti, jo vidurkiui esant mažesniam nei kurso. Studentams, kurių mokymosi rezultatai atitinka tos aukštosios mokyklos tos pačios studijų programos ir kurso vidurkį arba yra už jį aukštesni, būtų suteikiama valstybės finansuojama vieta arba kompensuojama studijų įmoka. Įgyvendinus šiuos mechanizmus, įstojimo į aukštąją mokyklą finansavimas būtų atskiriamas nuo finansavimo gerai besimokant aukštojoje mokykloje. Taip pat būtų užpildomas skirtumas tarp valstybės finansuojamų vietų ir gerai besimokančių studentų skaičiaus, kompensuojant sumokėtą studijų įmoką studentams, kurie pagal apibrėžimą yra gerai besimokantys, tačiau studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje.

Siekiant pritraukti daugiau studentų į nepopuliarias, tačiau valstybei reikalingas studijų programas siūloma joms kurti pridėtinę akademinę ir socialinę vertę, tikimasi, kad tai garantuos efektyvų ir skaidrų šių vietų skirstymą.