Specialybės pasirinkimas – tai tik vienas mažas žingsnelis karjeros link. Nors gyvenime galimi įvairūs karjeros kūrimo scenarijai, tačiau viena aišku – būtina planuotis karjerą, žinoti, ko nori, ir mokytis, mokytis, mokytis. Taip teigia Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentė Birutė Pociūtė, tyrinėjanti asmens karjeros psichologiją.

Ar renkantis specialybę jau reikia galvoti apie karjerą, ar patartumėte rinktis specialybę, kaip liepia širdis ir galimybės, o apie karjerą pradėti galvoti vėliau, baigiantis studijoms?

Apie karjerą reikia galvoti visiems ir visada, ne tik pirmakursiams. Dauguma pasirinkę studijų programą galvoja, kad tuo profesinis pasirinkimas ir baigėsi. Naujausios tendencijos sako, kad karjera – daugiau nei profesinė karjera, kaip anksčiau būdavo suprantama. Tačiau pagrindinis būsimos karjeros elementas, be abejonės, yra įgyta kvalifikacija, kurios raiška yra kompetentinga individo profesinė elgsena.

Formaliai žiūrint, pirmakursiai sėkmingos karjeros link vieną žingsnelį padarė – pasirinko, ką studijuos. Bet tai tik pradžia. Žinoma, yra studijų programų, kurias žmonės renkasi gerai apgalvoję savo ateitį, būdami tikri, kad dirbs darbą pagal įgytą specialybę, pavyzdžiui, medikai. Ką daryti tiems, kurie galbūt nėra visai tikri dėl to, ką pasirinko, ir neturi idėjų dėl būsimo darbo?

Tiesiog jiems reikia nepamiršti karjeros planavimo įgūdžių ir iš naujo peržiūrėti savo profesinio pasirinkimo alternatyvas.

Šiuolaikinės darbo rinkos tendencijos rodo, kad individai negali būti garantuoti, jog visą gyvenimą dirbs pagal pasirinktą profesiją. Dinamiškas gyvenimas, ekonominės krizės negarantuoja darbo vietų stabilumo. Todėl šiandien reikia ruoštis būti kompetentingam kaičios karjeros sąlygomis. Karjeros planavimas tampa būtinybe ir šis procesas tęsiasi visą gyvenimą, nes negalime numatyti įvairių atsitiktinumų (ligų, ekonominių krizių, naujų technologijų, šeimyninių bei asmeninių problemų), bet galime būti pasiruošę spręsti su tuo susijusias problemas.

Ko reikia nepamiršti galvojant apie karjerą?

Pirmiausia reikia atminti, kad profesiniai dalykai nėra šalia individo, ir nesitikėti, kad kažkas kitas išspręs ar nuspręs už individą, kokį darbą pasirinkti ar kokius karjeros tikslus sau kelti. Visi individo karjeros aspektai vienaip ar kitaip susiję su to individo asmenybe, jo gebėjimais, polinkiais ir bendra elgesio charakteristika. Todėl daug kas priklauso nuo paties asmens – kaip jis ar ji tobulina savo gebėjimus, asmenybės bruožus, galų gale, kiek save pažįsta. Asmeninės savybės gali labai koreguoti individo karjerą, tarkim, galima būti puikiu savo srities specialistu, bet kartu elgtis labai konfliktiškai, ir prasta tokio individo profesinė reputacija seks visą jo karjeros kelią. Todėl savęs pažinimas yra vienas iš svarbiausių elementų planuojant karjerą, būtinas visais karjeros raidos etapais, o ne tik renkantis pirmąją studijų programą.

Renkantis profesiją, darbo vietą, reikia nepamiršti, kad jus taip pat renkasi. Todėl nuolat reikia rinkti informaciją apie darbo pasaulį, įvairius darbo reikalavimus. Būsimo darbo pasirinkimas visuomet bus tam tikras kompromisas tarp to, ko siekia individas, ir to, ko reikia darbdaviui. Karjeros planavimo scenarijai gali būti patys įvairiausi, bet visuomet privalu žinoti, ko pageidaujate, ir būti pasirengusiems koreguoti karjeros planą.

O tiems, kurie nežino, ko nori?

Reikia sužinoti. Kito kelio nėra. Laikas eina ir jo nesustabdysi, pasiskaičiuokite, kiek savęs ar savo vienintelės profesijos ieškojimui turėsite dar laiko. Reikia atsiminti – visi ieškojimai, pasirinkimų keitimai reikalauja laiko ir priklauso nuo kitų aplinkybių – šeimos, finansų, sveikatos, nuo paties individo, kaip jis norės įveikti problemą ir kiek norės pasiekti.

Šiaip jau individai gali sėkmingai dirbti daugelyje profesinių sričių, jeigu tik geba prisitaikyti prie keliamų reikalavimų. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus turi kankintis nemėgstamame darbe ar studijuoti nemėgstamą studijų programą ir įgyti kvalifikacijas, kurių net nesiruošiama realizuoti. Tokiu atveju būtina kartais ir labai radikaliai keisti savo profesinius prioritetus.

Kokią įtaką planuojant karjerą vaidina žmogaus asmenybė, jo tipas?

Visi mes galime sėkmingai dirbti įvairiose darbo vietose. Profesijų, kurioms keliami labai specifiniai reikalavimai, yra nedaug. Žmogaus tipas tik suponuoja skirtingą elgesio braižą ir todėl tose pačiose darbo vietose mes turime specialistų su įvairiais ypatumais. O karjeros planavimui savęs pažinimas yra labai svarbus.

Ką patartumėte pirmakursiams, galvojantiems apie karjerą ir dar negalvojantiems, kokius svarbiausius namų darbus reikia atlikti, kol baigs studijas?

Studijuoti. Daugybę dalykų reikia pačiam susirasti ir išmokti. O planai gali būti patys įvairiausi. Studijos tik padeda ekonomiškai tvarkytis laiko atžvilgiu ir per trumpą laiką įgyti pasirinktos specialybės pagrindus. Studijos padeda susivokti, ko žmogus gali norėti, ko gali tikėtis, o tada jau pačiam reikia gilintis ir domėtis, kas vyksta pasirinktoje profesinėje srityje.

Būtinas įgūdžių ugdymas, kompetencijų kaupimas, reikia pasinaudoti galimybėmis padirbėti visuomeninėse organizacijose, savanoriauti ir kitokiais būdais kaupti profesinę patirtį.

Labai sveikintinas studentų mobilumas. Reikia siekti informacijos ne vien tik akademinėje srityje, nes bendra individo erudicija labai svarbi siekiant sėkmingos karjeros.

Taigi tie namų darbai labai paprasti – mokytis, mokytis ir mokytis.

Ne visada karjeros siekimas siejasi su pasitenkinimu. Kartais tenka rinktis – karjera ar kokios nors kitos aplinkybės. Ką patartumėte atsidūrusiems tokiose situacijose?

Pasitenkinimas yra emocinis dalykas. Idealių variantų turbūt nėra. Ir tai labai individualu.

Bet klausimas, matyt, yra sietinas su galimais nusivylimais pirmaisiais studijų mėnesiais. Be abejo, pirmuose kursuose žmogus dar gali keisti savo pasirinkimą. Tiesą pasakius, galima keisti ir įgijus bakalauro laipsnį, ir įgijus magistro. Tačiau visi keitimai turi savo kainą, todėl visus tuos dalykus pirmiausia reikia aptarti su savo šeimos nariais, patiems apsvarstyti susidariusią situaciją. Sunku pasakyti, kada tą keitimą daryti – vieni meta iš karto, kiti dar bando pasimokyti. Galimi įvairūs scenarijai. Bet jeigu labai netinkamas pasirinkimas, tai kankintis nereikia, tiesiog reikia peržiūrėti savo pasirinkimą ir tiek.

Tačiau kai renkamės profesiją ar norime ją keisti, atsižvelgti reikia į savo gabumus, interesus ir į tai, ko reikia darbo rinkai. Gabumai – svarbiausias aspektas, bet nereikėtų ignoruoti ir interesų.  Žodis „reikia“ orientuoja, į ką žmogus turi atkreipti dėmesį darbo pasaulyje. Reikia žinoti darbo rinką, kokia situacija toje srityje, žinoti, su kokiais barjerais teks susidurti. Nepamiršti, kad darbo rinka diktuos savo reikalavimus visiškai neatsižvelgdama į konkrečius asmenybės pageidavimus. Bet nereikia nė vieno šio elemento suabsoliutinti.

Pirmakursiai neturi orientuotis į čia ir dabar. Nes ir pradėjus studijuoti jiems teks prognozuoti, ko reikės darbo rinkai po šešerių metų. Tai nelengva.

Bet visada reikia tobulintis, siekti meistriškumo ir niekada nesustoti siekus savo išsikeltų karjeros tikslų.

Konsultacijos karjeros ir akademiniais klausimais:

Saulėtekio al. 9, III rūmai, 1 aukštas, LT-10222 Vilnius
Tel. (8 5) 219 3144, el. p. konsultavimas@cr.vu.lt
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–16.00 val.
www.karjera.vu.lt 

Straipsnis publikuotas laikraštyje „Universitas Vilnensis“ (rugsėjis, Nr. 5).