„Atverk rašyklę“, „Parodyk orus“, „Grįžk į pradžią“ – šias ir daugelį kitų komandų jau supranta mūsų kompiuteriai bei kiti išmanieji įrenginiai. Nuo šiol su jais galėsime kalbėtis lietuviškai. Tai – Vilniaus universiteto beveik įvykdyto projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos“ (LIEPA) rezultatas. Per pustrečių metų sukurtos septynios paslaugos, naudingos įvairioms visuomenės grupėms: moksleiviams, suaugusiesiems, neįgaliesiems.

Šio projekto vadovas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto prof. Laimutis Telksnys, sako, kad LIEPA atvėrė duris į naują aplinką, kurioje galėsime dirbti su kompiuteriais ir kitais kompiuteriniais prietaisais šnekėdami lietuviškai. „Kodėl tai svarbu, žiūrint į ateitį? Patogu, našu, ekonomiškai naudinga ir socialiai reikšminga, nes visuomenė sensta, tad ir vyresni žmonės turėtų perimti naujausias technologijas. Naudotis klaviatūra jie nelabai sugeba, o šnekėtis gali visada“, – paaiškina profesorius. Jis pacituoja Davidą Brooksą iš „Microsoft“, kuris teigia, kad kalba, kuri nepasklis elektroninėje terpėje, greitai taps nevartojama.

„Taigi lietuvių šneka elektroninėje terpėje turime pasirūpinti labai rimtai. Galime pasidžiaugti, kad tai jau darome, vykdydami projektą LIEPA. Mums talkina informatikai ir filologai, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šios sritys nelabai tarpusavyje dera“, – šypteli prof. L. Telksnys. Jo teigimu, pritaikyti užsienio šalių patirties tiesiogiai negalima. VU Matematikos ir informatikos fakulteto doc. Pijus Kasparaitis jau ne vienerius metus bendradarbiauja ir su belgais, ir su čekais, ir su baltarusiais. Kadangi nepavyko jų patirties panaudoti tam, kad mašina lietuviškai skaitytų teisingai ir taisyklingai, teko pasitelkti mūsų šalies filologus. „Kitų kalbų žinios mums tinka tik iš dalies. Tačiau tai nereiškia, kad nestebime, kas vyksta pasaulyje“, – argumentuoja projekto LIEPA vadovas.

Šiame projekte sukurti lietuvių šnekos atpažintuvai, elektroninio teksto skaitytuvas, lietuvių šnekos garsynas, VU Filologijos fakultete įrengta prof. Alekso Girdenio balso įrašų laboratorija. LIEPOS paslaugos panaudotos Vilniaus tarptautiniame teatro festivalyje „Sirenos“. Nacionalinis dramos teatras kartu su vokiečiais ir šveicarais sukūrė spektaklį „Remote Vilnius“ („Nutolęs Vilnius“), kuriam „vadovauja“ šio projekto balsas Aistė.

„Šekspyras savo kūriniuose vartojo 60 tūkst. žodžių, mes savo kalboje vartojame 2–3 tūkstančius, o šiame projekte operuojama su 300 žodžių. Taigi planuojame tęsti šį projektą. Jame turėtų  būti vartojama 3000 žodžių“, – ateities planus atskleidžia prof. L. Telksnys.

Vykdant šį projektą sukurtos paslaugos padės išlaikyti lietuvių kalbą elektroninėje terpėje, atvers galimybę plačiau mūsų kalbą vartoti elektroninėje erdvėje ir sudarys sąlygas lietuvių kalbai sąveikauti su kitomis pasaulio kalbomis. Be to, šios paslaugos gali būti naudingos ir užsienyje gyvenantiems lietuviams. „Jeigu ir toliau eisime tokiu keliu, kuriuo pradėjome, lietuvių kalba kartu su kitomis pasaulio kalbomis klestės elektroninėje terpėje“, – reziumuoja projekto vadovas.

Projekto LIEPA rezultatas – septynios paslaugos. Lietuvių kalbos naujažodžių „Tartuvas“ pateikia apie 500 naujų žodžių su aprašymais. „Tai garsinis naujažodžių žodynėlis, kurio antraštiniams žodžiams ir jų formoms įgarsinti panaudotas lietuvių šnekos sintezatorius. Naujažodžiai mūsų kalbai jautrioje visuomenėje turbūt yra bene opiausia dalis“, – taip „Tartuvą“ apibūdina dr. Rita Miliūnaitė iš Lietuvių kalbos instituto. Vartotojai jau gali rašyti atsiliepimus, komentarus, reitinguoti naujažodžius, balsuoti, išreikšti savo patirtį, siūlyti atitikmenis.

„Valdytuvas“ – tai tarsi kompiuterinis asistentas, leidžiantis dažniausiai naudojamas ar giliau paslėptas komandas įvykdyti viena ar dviem balso komandomis. „Valdytuvas“ sugeba atpažinti daugiau nei 200 komandų, kuriomis valdoma daugiau nei 100 funkcijų tiek pačios operacinės sistemos, tiek taikomųjų programų. Paslauga nereikalauja jokių specialių įgūdžių, tad ja gali naudotis pradedantieji dirbti kompiuteriu“, – sako VU Matematikos ir informatikos instituto dr. Gintautas Tamulevičius.

„Naršytuvas“ gali įvykdyti minimalų naršymo darbą balso komandomis: paleisti naršyklę, konkretų puslapį, jį stumdyti aukštyn, žemyn, atverti pasirinktą nuorodą, grįžti atgal, padidinti vaizdą. Iš viso paruošta daugiau nei 160 komandų, su kuriomis valdoma per 50 naršyklės („Google Chrome“, „Internet Explorer“ ir „Mozilla Firefox“) funkcijų. Prieš naudojantis šiomis paslaugomis, pravartu peržiūrėti komandų sąrašą, nes jame nesančios komandos nevykdomos.

Projekto eigoje iškilo poreikis elektroninio teksto skaitytuvą pritaikyti akliesiems. Taip sukurta paslauga „Sintezatorius akliesiems“, kuris rašytinį tekstą paverčia balsu. „Šis sintezatorius palengvino neregių studentų, moksleivių ir dirbančiųjų kasdienybę, nes kompiuteris gali perskaityti lietuvišką tekstą. Tai dar netobulas, bet geras sintezatorius, žingsnis į priekį. Jeigu tai būtų pusėtinos kokybės produktas, aklieji jo išvis nenaudotų“, – nauja paslauga džiaugėsi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas Arvydas Juchna. Sintezatorių akliesiems, kaip ir elektroninio teksto skaitytuvą, sukūrė doc. P. Kasparaitis.

Dvi LIEPOS paslaugos skirtos moksleiviams. „Ieškotuvas“ – tai inovatyvi, valdoma balsu skaitmeninio mokymosi priemonė, kurioje sukaupta pažintinė medžiaga apie UNESCO saugomus objektus. „Pažintuvas“ leidžia mokiniams inovatyviai susipažinti su ląstelės sandara, kitais ląstelėje vykstančiais procesais.

Mokytis lietuvių kalbos ir lavinti socialinius įgūdžius padės paslauga „Pagalbininkas“. Jis siūlo išgirsti visus lietuvių kalbos abėcėlės garsus, dvigarsius, dvibalsius bei 300 žodžių, kuriuose šie garsai girdimi.

Projektą nuo 2013 m. vasario 15 d. iki šių metų rugpjūčio 14 d. vykdo Vilniaus universitetas (Filologijos fakultetas, Matematikos ir informatikos fakultetas, Matematikos ir informatikos institutas). Partneriai – Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas, Lietuvių kalbos institutas. Projekto metu sukurtos paslaugos yra viešos ir laisvai prieinamos.

Nuotraukų galerija