• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Sugrįžus iš vasaros mokyklos Suomijoje

Justinas Galinis, „Universitas Vilnensis“ | 2010-09-22 09:04 | Komentarų: 0
Laisvalaikis
Universiteto pastatai kitame krante. Nuotr. iš asm. alb.

Rugpjūčio 9–20 d. Jyväskylä mieste (Suomija) vyko 20-oji vasaros mokykla. Ši mokykla pasižymi labai plačiu siūlomų lankyti paskaitų spektru, nuo įvairių matematikos, fizikos, chemijos iki aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos kursų. Tokia plati pedagoginė programa sutraukia labai didelį būrį klausytojų. Pastaruosius kelerius metus į mokyklą atvyksta per 300 studentų.

Justinas GalinisAš pats, pabaigęs lazerinės fizikos ir optinių technologijų magistrantūros studijas ir belaukdamas prasidedančių doktorantūros studijų, nusprendžiau pasimokyti šiek tiek kitos pakraipos mokslų. Labiausiai ši kelionė masino galimybe pamatyti užsienį, pailsėti nuo darbų ir, žinoma, įgyti naujų žinių. Maniau, kad mokymas bus sausesnis, nuobodesnis. Tačiau beveik per kiekvieną paskaitą vyko ekskursijos po laboratorijas, vienos paskaitos metu netgi turėjome atlikti laboratorinį darbą, o dėstytojai visi mokėjo sudominti klausytojus. Mokykla mano lūkesčius tikrai viršijo.

Vasaros mokykloje dėstė Ekskursija greitintuvo patalpose. Nuotr. iš asm. alb.specialistai iš įvairių šalių. Pats dalyvavau keturiose paskaitose: „Elektroniniai mikroskopai“, „Pavieniai įvykiai mikroelektronikoje (kosminių spindulių įtaka mikroelektronikai)“, „Rentgeno spindulių tomografija“ ir „Medicininio vaizdinimo įvadas“. Vienas lektorius buvo iš paties Jyväskylä universiteto, vienas profesorius iš Švedijos, o kiti trys profesoriai iš JAV. Paskaitų lygis labai nevienodas, nes mokykloje gali dalyvauti įvairių pakopų studentai – nuo bakalauro iki jaunųjų daktarų, tad vieni dėstytojai labiau orientavosi į bakalauro studentus, kitų paskaitos buvo labiau mokslinio pobūdžio. Pats tikrai visose paskaitose sužinojau gana nemažai naujų dalykų, nes kursai gana tolimi mano mokslinei krypčiai (lazerių fizika) ir visi dėstytojai minėjo naujausias technologijas, naujausius taikymus. Kiekvienas dalykas truko savaitę, po kelias valandas per dieną. Norint gauti kreditų už lankytas paskaitas, reikėjo laikyti egzaminą arba parašyti rašto darbą.

Vasaros mokyklos labiausiai mėgstamos ir dėl socialinės veiklos. Kasdien po paskaitų vykdavo įvairūs vasaros mokyklos organizuojami socialiniai renginiai: nuo sporto žaidimų, plaukimo baidarėmis, kanojomis, pirčių vakarų iki kino vakarų, suomių kalbos paskaitų ir roko koncertų.

Pats Jyväskylä miestas nėra didelis, bet patenka į didžiausių Suomijos miestų dešimtuką – jame gyvena per 130 tūkstančių gyventojų. Tai bene sparčiausiai augantis miestas Suomijoje. Jis išsidėstęs ant antro pagal dydį Suomijos ežero krantų. Gamta, supanti visą miestą, keri savo grožiu – daugybė miškų, dideli ežerų plotai. Pats miestas yra gana platus, todėl tenka gana nemažą atstumą įveikti keliaujant iš vieno miesto galo į kitą. Galbūt dėl šios priežasties, galbūt dėl sistemingos sveikatos politikos labai išplėtotas dviračių tinklas tiek pačiame mieste, tiek visoje Suomijoje. Pasak Suomijoje studijuojančiųjų, norėdamas gali dviračių takais keliauti išilgai visos Suomijos.

Iš Lietuvos buvau vienintelis studentas, bet dar buvo du lietuviai, studijuojantys Helsinkyje. Viliuosi, kad kitais metais dalyvauti susigundys daugiau lietuvių, nes ši vasaros mokykla naudinga tiek studijų, tiek socialiniu požiūriu. Mokyklos organizatorė džiaugėsi, kad dalis studentų, dalyvavusių mokykloje prieš 20 metų, dabar yra profesoriai. Tad mums tai yra geras pavyzdys nenustoti tobulėti. Nuoširdžiai dėkoju fizikos fakulteto dekanui prof. V. Balevičiui, kurio dėka ir nuvykau į Jyväskylä – tyro oro, puikios gamtos ir aukšto mokslo lygio universiteto miestą.

Dalinkis:
  • tweet

Naujausi straipsniai

  • Jėzus ant žurnalų viršelių: VU KnF mokslininkių tyrimas paaiškina, kodėl šis simbolis vis dar veikia

    2025-12-26 - Komentarų: 0
  • 5 Kalėdų tradicijos iš klasikinės literatūros: universalūs modeliai, kuriuos perėmė televizija ir reklama

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universitetas ieško grupių vadovų, norinčių įkurti tyrimų grupes Vilniaus–Utrechto pažangių ligų modeliavimo centre

    2025-12-23 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

      VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt