Rugpjūčio 9–20 d. Jyväskylä mieste (Suomija) vyko 20-oji vasaros mokykla. Ši mokykla pasižymi labai plačiu siūlomų lankyti paskaitų spektru, nuo įvairių matematikos, fizikos, chemijos iki aplinkosaugos ir atsinaujinančios energetikos kursų. Tokia plati pedagoginė programa sutraukia labai didelį būrį klausytojų. Pastaruosius kelerius metus į mokyklą atvyksta per 300 studentų.

Aš pats, pabaigęs lazerinės fizikos ir optinių technologijų magistrantūros studijas ir belaukdamas prasidedančių doktorantūros studijų, nusprendžiau pasimokyti šiek tiek kitos pakraipos mokslų. Labiausiai ši kelionė masino galimybe pamatyti užsienį, pailsėti nuo darbų ir, žinoma, įgyti naujų žinių. Maniau, kad mokymas bus sausesnis, nuobodesnis. Tačiau beveik per kiekvieną paskaitą vyko ekskursijos po laboratorijas, vienos paskaitos metu netgi turėjome atlikti laboratorinį darbą, o dėstytojai visi mokėjo sudominti klausytojus. Mokykla mano lūkesčius tikrai viršijo.

Vasaros mokykloje dėstė specialistai iš įvairių šalių. Pats dalyvavau keturiose paskaitose: „Elektroniniai mikroskopai“, „Pavieniai įvykiai mikroelektronikoje (kosminių spindulių įtaka mikroelektronikai)“, „Rentgeno spindulių tomografija“ ir „Medicininio vaizdinimo įvadas“. Vienas lektorius buvo iš paties Jyväskylä universiteto, vienas profesorius iš Švedijos, o kiti trys profesoriai iš JAV. Paskaitų lygis labai nevienodas, nes mokykloje gali dalyvauti įvairių pakopų studentai – nuo bakalauro iki jaunųjų daktarų, tad vieni dėstytojai labiau orientavosi į bakalauro studentus, kitų paskaitos buvo labiau mokslinio pobūdžio. Pats tikrai visose paskaitose sužinojau gana nemažai naujų dalykų, nes kursai gana tolimi mano mokslinei krypčiai (lazerių fizika) ir visi dėstytojai minėjo naujausias technologijas, naujausius taikymus. Kiekvienas dalykas truko savaitę, po kelias valandas per dieną. Norint gauti kreditų už lankytas paskaitas, reikėjo laikyti egzaminą arba parašyti rašto darbą.

Vasaros mokyklos labiausiai mėgstamos ir dėl socialinės veiklos. Kasdien po paskaitų vykdavo įvairūs vasaros mokyklos organizuojami socialiniai renginiai: nuo sporto žaidimų, plaukimo baidarėmis, kanojomis, pirčių vakarų iki kino vakarų, suomių kalbos paskaitų ir roko koncertų.

Pats Jyväskylä miestas nėra didelis, bet patenka į didžiausių Suomijos miestų dešimtuką – jame gyvena per 130 tūkstančių gyventojų. Tai bene sparčiausiai augantis miestas Suomijoje. Jis išsidėstęs ant antro pagal dydį Suomijos ežero krantų. Gamta, supanti visą miestą, keri savo grožiu – daugybė miškų, dideli ežerų plotai. Pats miestas yra gana platus, todėl tenka gana nemažą atstumą įveikti keliaujant iš vieno miesto galo į kitą. Galbūt dėl šios priežasties, galbūt dėl sistemingos sveikatos politikos labai išplėtotas dviračių tinklas tiek pačiame mieste, tiek visoje Suomijoje. Pasak Suomijoje studijuojančiųjų, norėdamas gali dviračių takais keliauti išilgai visos Suomijos.

Iš Lietuvos buvau vienintelis studentas, bet dar buvo du lietuviai, studijuojantys Helsinkyje. Viliuosi, kad kitais metais dalyvauti susigundys daugiau lietuvių, nes ši vasaros mokykla naudinga tiek studijų, tiek socialiniu požiūriu. Mokyklos organizatorė džiaugėsi, kad dalis studentų, dalyvavusių mokykloje prieš 20 metų, dabar yra profesoriai. Tad mums tai yra geras pavyzdys nenustoti tobulėti. Nuoširdžiai dėkoju fizikos fakulteto dekanui prof. V. Balevičiui, kurio dėka ir nuvykau į Jyväskylä – tyro oro, puikios gamtos ir aukšto mokslo lygio universiteto miestą.