Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje aptikta iki tol net giminėms nežinoma žymios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės (1885–1941) palaidojimo vieta. Ją aptiko Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kultūros paveldo departamento ir kapinių administracijos atstovai.
Paaiškėjus, kad savo gyvenimą Egipto mirusiųjų kultūrai pašventusi tyrėja jau ilgus metus pati yra likusi be kapavietės, buvo nuspręsta jos atminimą įamžinti skulptorės Ksenijos Jaroševaitės sukurtu sarkofago formos kenotafu su įrašu „SENOVĖS AIGIPTO PAKERĖTA SAULĖS DUKRA“.
„Nors Vilniaus universitete M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė dirbo tik paskutiniuosius metus, netiesioginis santykis su universitetu ją siejo nuo pat karjeros pradžios. Egiptologės specializaciją ji įgijo studijuodama pas tuo metu garsiausią egiptologą prof. Borisą Turajevą, kuris buvo 1-osios Vilniaus gimnazijos (XIX a. įkurtos uždaryto Vilniaus universiteto patalpose) absolventas. Vėliau ne kartą kviesta atvykti dirbti į Vilniaus universitetą, mokslininkė griežtai atsisakė atvykti iki tol, kol sostinė nepriklausys Lietuvai. Atgavus Vilnių, nors ir trumpai, M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė paskutinius gyvenimo darbus užbaigė Vilniaus universitete“, – pasakoja Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.
Anot jo, Vilniaus universitetui didelė garbė prisidėti prie pirmosios Lietuvos egiptologės atminimo įamžinimo: „Linkime, kad visiems, siekiantiems mokslo ir pažinimo, šis kenotafas būtų simboliškas priminimas nebijoti eiti nepramintais takais ir būti atviriems pasauliui.“
Kenotafo pastatymą atviroje ir neužlaidotoje kapinių teritorijoje netoli buvusios kapo vietos organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su partneriais Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi, saugančiu tyrėjos surinktą kolekciją, ir Vilniaus universitetu, kuris buvo paskutinė jos darbo vieta.
Ekscentriškumu garsėjusi egiptologė
M. Rudzinskaitė-Arcimavičienė ją pažinojusių žmonių atmintyje išliko kaip egzotiška, visa galva ir širdimi į senovės Egiptą pasinėrusi moteris, save vadinusi „Saulės dukra“ ir kviesdavusi aplankyti „manuosius Egipto dievus“.
Ji buvo pirmoji profesionali ir savo gyvenimo laikotarpiu vienintelė Lietuvos egiptologė, visą gyvenimą paskyrusi senovės Egipto istorinio palikimo tyrimui. Docentė visomis išgalėmis stengėsi savo meile senovės Egiptui užkrėsti ir studentus, ir visuomenę, todėl jį populiarino skelbdama savo kelionių aprašymus ir pasakojimus apie tuometinius archeologinius tyrinėjimus bei atradimus periodinėje spaudoje.
„Egipte moksliniais tikslais ji lankėsi net tris kartus: Kairo muziejuje tyrinėjo ką tik rasto Tutanchamono kapo radinius, lankė paminklus ir kasinėjimus. Šios kelionės ir užmegzti ryšiai leido jai sukaupti nedidelę vertingų senovės Egipto dirbinių kolekciją. Dabar ji saugoma mūsų muziejuje“, – sako Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė Daina Kamarauskienė.
M. Rudzinskaitei-Arcimavičienei atminti skirtą kenotafą galima pamatyti apsilankius Vilniaus Antakalnio mikrorajone esančiose Saulės kapinėse. Jis stovi šalia neišlikusios jos palaidojimo vietos, prie Šv. Vincento Pauliečio koplyčios.
Komentarų nėra. Būk pirmas!