Nors įmokos už Vilniaus universiteto istorinio architektūrinio ansamblio lankymą imamos jau ne pirmus metus, kartkartėmis dėl to vis dar kyla nesusikalbėjimų ir ginčų. Šiandien pagal VU Senato nutarimą iš norinčių apsilankyti istoriniuose Vilniaus universiteto rūmuose suaugusiųjų renkamas penkių litų, iš pensininkų – trijų litų, o iš studentų ir moksleivių – vieno lito mokestis.

Tokie VU Senato patvirtinti įkainiai galioja nuo 2005 m. gegužės pabaigos. Mokestis už VU architektūrinio ansamblio lankymą neimamas iš vaikų iki 5 metų, žmonių su negalia, muziejų darbuotojų bei gidų ir, suprantama, universiteto darbuotojų ir studentų. Įmokų surinkimu rūpinasi Architektūros ansamblio lankymo tarnyba prie VU Bendrųjų reikalų direkcijos.

Gautos pajamos – pastatų priežiūrai

2005-2007 m. duomenimis, Vilniaus universiteto architektūrinį ansamblį kasmet aplanko per 50 tūkst. turistų. Per minėtus trejus metus bendras lankytojų, susimokėjusių už įėjimą į istorinių VU rūmų teritoriją, skaičius buvo apie 179,6 tūkst. Iš jų dauguma aplankė VU kaip turistinių grupių nariai ir tik ketvirtadalį apsilankiusiųjų galima būtų identifikuoti kaip pavienius lankytojus. Ypatingo turistų antplūdžio senieji Vilniaus universiteto rūmai sulaukia vasarą, žiemą lankytojų būna mažiau.

Kaip rodo statistiniai duomenys, kiekvienais metais VU ansamblio lankytojų surenka per 200 tūkst. litų. 2005 m. architektūrinio ansamblio lankymo pajamos buvo 220 808 litų, 2006 m. – 211 573 litų, 2007 m. – 223 880 litų. Maždaug ketvirtadalis šių sumų buvo panaudotas atlyginimams ir „Sodros” mokesčiams. Iš minėtų pinigų taip pat finansuojama informacinių leidinių leidyba, apmokamos įvairios paslaugos, susijusios su istoriniais VU rūmais. Tam tikra surenkamų lėšų dalis yra skiriama Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio priežiūrai – einamiesiems kiemų ir fasadų remonto darbams. Didelės sumos tikslingai skiriamos Observatorijos kiemo fasadų restauravimui. 2005 m. tam buvo skirta 140 877 litų, 2006 m. – 84 223 litų, 2007 m. – 103 458 litų.
Administracijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna pabrėžia, kad surenkami pinigai tikrai yra svarbūs universitetui. Nemaža jų dalis panaudojama kaip tik tam, kad būtų galima suteikti turistams kokybiškas paslaugas. „Lankytojams ruošiama informacija, lankstinukai. Už šiuos pinigus taip pat tvarkomi tualetai, kuriais turistai dažnai naudojasi”, – tvirtina A. Pikturna. Pasak administracijos reikalų prorektoriaus, būtent tualetai neretai tampa ginčų objektu. „Iš Filologijos fakulteto studenčių gautas raštas, kurį pasirašė daugiau kaip šimtas merginų. Jos skundžiasi, kad turistai užima tualetus, atsiranda didžiulės eilės, kuriose tenka ilgai stovėti. Todėl turime idėją -Didžiajame kieme esančiame pusrūsyje, anksčiau buvusio sandėlio vietoje, norime įrengti dar vieną tualetą. Nors už apsilankymą VU architektūros ansamblyje surenkamų lėšų tam nepakanka, mes tikimės, kad dalį pinigų pavyks gauti ir iš valstybės”, – sako A. Pikturna.

Administracinių reikalų prorektorius taip pat pažymi, kad lėšos, kurios surenkamos už VU architektūrinio ansamblio lankymą, yra didelė paspirtis universiteto biudžetui. „Tai leidžia mums jaustis truputį laisviau. Tie pinigai, kurie panaudojami einamajam remontui, gal ir nedideli, bet jų reikia. Jei nesurinktumėm jų iš turistų, tai atitinkamas sumas turėtumėm nurašyti nuo fakultetams skiriamų lėšų”, – aiškina A. Pikturna.

Kitaip sakant, pinigai, kuriuos turistai sumoka už įėjimą į istorinių VU rūmų teritoriją, yra tiesiogiai panaudojami pačių rūmų išlaikymui ir priežiūrai. „Surinktos lėšos – lankytojų indėlis į tai, kad senasis universitetas, kaip unikalus tautos istorijos ir kultūros paveldo objektas, būtų išsaugotas ateities kartoms ir pasaulio lankytojams”, – tvirtina A. Pikturna.

Universitetas kaip muziejus

Rinkti pinigus iš turistų už įėjimą įprasta ne tik Vilniaus universitete. Aukštosios mokyklos, kurios skaičiuoja ne vieną savo istorijos šimtmetį, visame pasaulyje branginamos kaip reikšminga istorinio ir kultūrinio paveldo dalis, jas galima vertinti kaip savotiškus muziejus. „Mes tokie ne vieni. Sistema, kuri veikia pas mus, lygiai taip pat veikia Kembridže ir Oksforde. Taip pat norėčiau pažymėti, kad seniausiame Portugalijos Koimbros universitete lankymas irgi yra griežtai reglamentuotas. Pavyzdžiui, aplankyti Rektoriaus aulą ten leidžiama tik kelis kartus per savaitę tam tikru nustatytu laiku”, – pabrėžia Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka.

Apie tai, kad Vilniaus universitetas yra unikalus paveldo objektas, byloja ir tas faktas, kad būtent VU istorinio ansamblio maketas atstovauja Lietuvai Briuselyje, „Mini Europos” parke, pristatančiame žymiausius Europos architektūros ir istorijos paminklus. 25 kartų sumažintas Vilniaus universiteto modelis čia buvo atidengtas 2006 m. liepos 6 d. VU yra pirmoji ir kol kas vienintelė aukštoji mokykla „Mini Europoje” tarp beveik 300 kitų parke esančių maketų. Todėl tikriausiai niekas nesiginčys, kad ir pats Vilniaus universiteto pastatas yra vertas muziejaus po atviru dangumi vardo.

Kartu nereikia pamiršti ir to, kad daugelis universitetų pasaulyje laikosi daug griežtesnių principų, pagal kuriuos universiteto teritorijoje neturi būti pašalinių žmonių. Tokiu atveju universitetas tampa uždara erdve, į kurią patekti gali tik dėstytojai, studentai ir universiteto administracijos darbuotojai. Tačiau vargu ar Vilniaus universitetui tai būtų priimtinesnis variantas negu dabar veikianti sistema.

Mokamas įėjimas stiprina universiteto saugumą

Apie tai, kad už apsilankymą VU architektūriniame ansamblyje reikia susimokėti, turistus informuoja stendas, esantis prie arkos, vedančios į VU Filologijos fakulteto M. K. Sarbievijaus kiemą. Čia pat yra Architektūros ansamblio lankymo tarnybos postas, kur renkamas mokestis už įėjimą į istorinių rūmų teritoriją ir suteikiama visa reikalinga informacija. Tačiau, pasak Bendrųjų reikalų direkcijos vadovo Liongino Striganavičiaus, visada atsiranda žmonių, kurie bando patekti į istorinių VU rūmų teritoriją nesusimokėję. „Net dabar, kai mokestis imamas jau ne pirmus metus ir visi gidai puikiausiai tai žino, vis tiek kartais bandoma gudrauti – apeiti postą prie įėjimo į Filologijos fakultetą, pravesti žmonės pro centrinius rūmus ir pan.”, – pažymi jis.

L. Striganavičius pripažįsta, kad kartais gali kilti konfliktų, susijusių su įmoka už VU architektūrinio ansamblio lankymą, tačiau į tokius konfliktus dažniausiai įsivelia kaip tik žmonės, bandantys pasielgti nesąžiningai. „Visa informacija yra – prie įėjimo stovi didelis stendas, kuris keliomis kalbomis informuoja, kad įėjimas yra mokamas, čia pat tarnybos postas, kur reikia susimokėti. Dauguma žmonių ateina, klausia, kur susimokėti, tvarkingai perka bilietą – kartu gauna lankstinuką, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie universitetą, pastatų ir kiemelių aprašymas. Mes tokius lankstinukus esame išleidę septyniomis kalbomis”, – pažymi Bendrųjų reikalų direkcijos vadovas.

Beje, Vilniaus universitetas turi ir atitinkamus susitarimus su turizmo agentūromis. Pasak L. Striganavičiaus, agentūrų, su kuriomis VU bendradarbiauja, yra ne viena dešimtis. „Kai ateina gidas su grupe, jis tik užeina į Architektūros ansamblio lankymo tarnybą ir užpildo blanką, kuriame pažymi, kiek grupėje yra žmonių. Pagal tuos blankus mes mėnesio pabaigoje pateikiame agentūrai sąskaitą apmokėti”, – aiškina susitarimo esmę L. Striganavičius. Tokia sistema padeda sutaupyti laiko ir išvengti įvairių nesusipratimų.

Būna atvejų, kai Architektūros ansamblio lankymo tarnybos darbuotojams tenka „gaudyti” nepastabius turistus. Suprantama, kad kartais apsirinkama ir „pagaunamas” koks studentas ar net dėstytojas, bet tokius nesusipratimus pavyksta greitai išsiaiškinti. Kaip teigia Architektūros ansamblio lankymo tarnybos administratorė Girena Pašiškevičiūtė, tokie atvejai galimi, nes tiesiog fiziškai neįmanoma pažinti ir atsiminti visų universiteto darbuotojų, dėstytojų ir studentų. Panašiai kalba ir L. Striganavičius. „Architektūros ansamblio lankymo tarnybos darbas nėra lengvas. Per universitetą eina gausūs ir skirtingi žmonių srautai. Vienas srautas – tai administracijos darbuotojai, kitas srautas – dėstytojai ir studentai, be to – žmonės, ateinantys į įvairius kursus, galiausiai – turistai, su kuriais tarnybai ir tenka dirbti”, – teigia jis. Pasak L. Striganavičiaus, tų srautų tiesiog neįmanoma atskirti vieno nuo kito.

Pasak L. Striganavičiaus, mokamas įėjimas į universiteto teritoriją taip pat stiprina universiteto saugumą. „Tikrai sumažėjo neaiškių asmenų, slampinėjančių po universitetą ir žiūrinčių, kur ką galima būtų nugvelbti. Be to, nėra paslaptis, kad istorinių rūmų komplekso kiemeliuose yra nemažai ramių pakampių, kurios gali būti labai patrauklios mėgėjams pagirtuokliauti”, – sako jis.