Dauguma VU ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tikriausiai bent viena ausimi jau yra girdėję apie „Protmūšį” – intelektualų komandinį žaidimą, organizuojamą nuo pat 1997 m. Tiesa, šie metai tėra žaidimo užuomazga. Išsiskirstė organizacinis branduolys, šviežio kraujo nepavyko gauti, tad su „Protmūšiu” teko atsisveikinti iki 2003 m.

Nuo tada analogų Lietuvoje neturintis žaidimas po truputį augo ir plėtėsi. Norą dalyvauti pareiškė ne tik VU studentai. Prie intelektualaus ir žinių ištroškusio jaunimo prisijungė ir kitos aukštosios mokyklos. Žaidėjams paskatinti reikėjo prizų, tad buvo pradėtos derybos su rėmėjais. Jos vyko sėkmingai. „Protmūšis” turi keletą nuolatinių draugų, kurie žaidimą daro patrauklesnį ir spalvingesnį.

Pačioje žaidimo pradžioje dalyviai, norėdami atsakyti į klausimą, keldavo ranką kaip mokykloje. Sakysite, akmens amžius? Ne. Technologijos tobulėja ne tik pasaulyje, bet ir „Protmūšyje”. Buvo atsisakyta rankų kėlimo „technologijos” ir pereita prie modernesnės technikos – stalinių lempų. Jei žaidėjas spėja – uždega šviesą.

Pažanga akivaizdi: nuo penktojo sezono buvo pradėti naudoti mygtukai. Turbūt panašius esate matę ne vienoje televizijos viktorinoje.

Žinoma, ne mygtukai yra žaidimo ašis, o klausimai, reikalaujantys ne tik žinių, bet ir loginio mąstymo. Klausimų galvotojas – labai svarbus asmuo „Protmūšyje”, tačiau jam darbą gali palengvinti visi – tiek dalyviai (jų klausimai nėra pateikiami, kai jie žaidžia), tiek žiūrovai, tiek kiti, norintys pagelbėti. Darbas nėra lengvas, nes klausimai turi atitikti specialius reikalavimus.

Geras „Protmūšio” klausimas yra tas, į kurį niekas negali atsakyti iš karto ir tik po pasitarimo, kai kiekvienas komandos narys išreiškia savo nuomonę ir pastabas, komanda sugalvoja atsakymą. Klausimų, į kuriuos kuri nors iš žaidžiančių komandų atsako teisingai, skaičius įvairiose rungtynėse yra skirtingas (kai kuriose teatsakoma į kelis klausimus, o kitose – kai žaidžia stipriausios komandos – beveik į visus), bet dažniausiai dvikovose komandos atsako į pusę ar 60 proc. klausimų.

Paprastai klausimai yra apie kokius nors menkai žinomus dalykus ar įvykius ir todėl atrodo sunkūs, bet iš esmės atsakymą į kiekvieną klausimą galima išmąstyti remiantis bendromis žiniomis apie susijusius dalykus.

Klausimai yra pateikiami iš įvairių sričių: istorijos, geografijos, biologijos, fizikos, technikos, dailės, muzikos.

Kiekvienas klausimas susideda iš dviejų skaidrių – klausimo ir atsakymo. Klausimo skaidrėje dažniausiai būna įžanga (skirta apibūdinti būsimo klausimo temą, sukelti įtampą prieš klausimą ir pagelbėti būsimosiose atsakymo paieškose) ir pats klausimas. Atsakymo skaidrėje būna išsamus atsakymas į klausimą.

„Protmūšio” tikslas nėra vien linksminti žmones, bet ir plėsti žaidėjų ir žiūrovų žinias, tad klausimai apie įdomius, bet menkai žinomus dalykus yra ypač vertinami. Tiek klausimo, tiek atsakymo skaidrė būna iliustruota nuotraukomis.

Jau porą metų iš eilės žaidimas rengiamas ir gabiais moksleiviais pagarsėjusiame Vilniaus licėjuje bei KTU gimnazijoje. Smalsus jaunimas aktyviai dalyvauja ir skaldo klausimus ne prasčiau nei keleriais metais vyresni studentai. Auga gera pamaina.

Džiugu, kad prie senų organizatorių komandos šiemet prisijungė ir daug naujų veidų, kurie, tikėkimės, taip pat užsikrės „Protmūšio” virusu ir sirgs ilgai…

Tad visus, norinčius turiningai praleisti laisvalaikį, praplėsti akiratį ir pagilinti savo žinias, siūlome planuoti laiką jau dabar.

Paimkite tušinuką ir dienotvarkę rašykite taip: „Kiekvieną trečiadienį nuo kovo iki gegužės mėnesio 18.30 val. aš būsiu užimtas (-a). Mane galėsite rasti tik VU GMF Didžiojoje auditorijoje.”

Raimonda Mailaitė