Lapkričio 27 d. VU Filologijos fakultete vokiečių kalbos besimokantiems studentams ir jų dėstytojams surengta didelė šventė – germanistų diena, fakultete jau tapusi kasmetine tradicija.

Tai buvo puiki proga atitrūkti nuo kasdienybės, geriau susipažinti su vokiškai kalbančių šalių kultūra, pritaikyti turimas žinias ir visa tai paversti žaidimu ir švente sau bei svečiams.

Šių metų germanistų dienos programos sumanymas tikrai panėšėjo į keletą valandų trukusį žaidimą, į kurį įsitraukė ne tik studentai, jų dėstytojai, bet ir svečiai. Aplankyti akademinio jaunimo atvyko Šveicarijos garbės konsulas Roberto Rossi, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados Kultūros skyriaus vedėja Irja Berg, Vilniaus pedagoginio universiteto DAAD lektorius dr. Klausas Geyeris, taip pat pasižiūrėti šventės atėjo Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona, kuris džiaugėsi, kad ne visus paveikė ekonominė krizė ir fakultete vis dar organizuojamos šventės. Svečiai nekantraujančių pasirodyti studentų nevargino ilgomis kalbomis ir renginys netrukus prasidėjo. Jį vedė pirmo kurso studentas Jonas Trapnauskas ir trečiakursė Indrė Aužbikavičiūtė.

Būrys merginų, akomponuojant dėstytojui DAAD lektoriui Christianui Thieneliui, atliko vokiečių, šveicarų bei austrų dainas. Salėje netrukus pasigirdo klegesys ir juokas – merginas scenoje pakeitė VU Kauno humanitarinio fakulteto germanistai, kurie parodė trumpą vaidinimą. Šie studentai – nuolatiniai šventės dalyviai ir kitų metų germanistų dienos šeimininkai. Juokas salėje netilo ir scenoje pasirodžius minėto fakulteto dėstytojai dr. Danguolei Satkauskaitei, kuri pristatė surinktus komiškiausius ir absurdiškiausius studentų vertimus iš vokiečių kalbos. Na, iš klaidų galima pasimokyti, o įvairūs kuriozai tik įrodo, kad ir kalbos mokymasis gali būti smagus. Toliau pasirodymą tęsė šventės šeimininkai: lietuvių filologiją ir užsienio (vokiečių) kalbą studijuojančių merginų sukurtas filmukas mokė, kaip greičiau įsiminti žodžius. Fantaziją demonstravo ir dėstytojai, svečiai bei studentai, kurių buvo paprašyta sugalvoti ir parodyti dar vieną būdą, kaip žaismingai ir be didelių pastangų išmokti užsienio, šiuo atveju vokiečių, kalbos žodžių. Šventę baigė lyrinė dalis. Žvakių šviesoje, pritariant pianinui bei smuikui, skambėjo vokiška poezija ir dainos.

Svarbiausias šventės sumanymas – pasilinksminti, pasidalyti įspūdžiais ir patirtimi. Laiko kalboms studentai ir dėstytojai turėjo po oficialios renginio dalies, kai šventė persikėlė prie vaišių stalo. Buvo smagu stebėti, kaip renginio dalyviai patys kuria sau šventę ir kuklus renginys tampa bendraminčius vienijančia tradicija.

Džordana Graicevičiūtė