Stovėdami priešais centrinius universiteto rūmus Bibliotekos kieme ir pakėlę galvas šiandien matome vieną senosios universiteto observatorijos bokštą – rytinį. Dailininko Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) litografijoje (Philippe Benoit. Generalgubernatūros rūmai ir astronomijos observatorija Vilniuje) aiškiai matyti du bokštai. Nors antrojo bokšto nėra, bet idėja jį atstatyti – gyva.

Universiteto observatorijos įkūrėjas Tomas Žebrauskas suplanavo puošnų dvibokštį pastatą. 1753 m. įkurta astronomijos observatorija.  Ant jėzuitų laikais statyto pastato užstatyta Baltoji salė ir du bokštai. Abu bokštai nukentėjo per 1876 m. gaisrą, bet po jo išliko ir buvo sutvarkytas tik vienas – rytinis bokštas.

1985 m. parengtas projektas restauruoti Vilniaus universiteto bibliotekos Baltąją salę ir observatorijos rytinį bokštą pagal išlikusią ir archyvuose surinktą medžiagą. Baltoji salė restauruota, atstatytas iš dalies nugriautas rytinis bokštas, o vakarinis liko tik senuose planuose ir graviūrose.

Jau kurį laiką sklandė kalbos apie siūlymus atstatyti antrąjį senosios Vilniaus universiteto observatorijos bokštą. Vienas aktyviausių šios idėjos rėmėjų – ilgametis Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato direktorius Vladas Steponavičius, neseniai atšventęs devyniasdešimtmetį. Jis dirbo tvarkant ir restauruojant prezidentūros rūmus S. Daukanto aikštėje, bendradarbiavo su Panevėžio statybos trestu. Tuomet per 14 mėnesių labai susitelkus pavyko sutvarkyti rūmus. Archeologinių tyrimų darbai buvo atliekami net trimis pamainomis.

V. Steponavičius prisiminė, kad rengiantis Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui jam skambino tuometinis universiteto rektorius profesorius Jonas Kubilius – prireikė konsultacijos norint perdažyti universiteto pastatus jugoslaviškais dažais. Tuomet V. Steponavičius, apžiūrėjęs rūmus, pasiūlė pirma pasirūpinti stogais. Tada jis ir atkreipė dėmesį į išlikusį observatorijos bokšto pamatą – būtent to bokšto, kuris sudegė 1876 m. Jau tada jis siūlė atstatyti bokštą, bet J. Kubilius pasakė, kad ir taip neramu, neaišku, ar galės atšvęsti jubiliejų, ir nenori erzinti sovietinės valdžios. Tais laikais norint išlikti reikėjo diplomatijos.

Bėgo laikas, į V. Steponavičių pagalbos tvarkant pastatus kreipėsi kitas rektorius – profesorius Rolandas Pavilionis. Tuomet buvo tariamasi ir su Prezidentu Algirdu Brazausku, kurį V. Steponavičius gerai pažinojo. Pasinaudodamas draugiškais santykiais, jis vėl pasiūlė atstatyti bokštą, bet dėl planuojamų prezidentūros rūmų restauravimo darbų A. Brazauskas to daryti nebenorėjo, vengdamas galimų kaltinimų dėl per didelių užmojų. Tuo metu dar buvo tvarkomi ir Signatarų namai, Valdovų rūmai. V. Steponavičius prisiminė, kad R. Pavilionis jam yra sakęs, jog jis ir su skulptoriumi Stanislovu  Kuzma kalbėjęs. S. Kuzma ir skulptorius Vytautas Navickas buvo sutikę parengti projektą. Bet sumanymo nepavyko įgyvendinti.

„Mano pagrindinis tikslas – atstatyti bokštą. Tai stiprybės, vienybės simbolis. Padarykime tai, atstatykime bokštą. Atstatytos Katedros skulptūros, baigiami atstatyti Valdovų rūmai. Uždėkime karūną ir Alma Mater, papuoškime ją valstybės ženklais. Prašau Dievo pagalbos. Be bokšto pastatas tarsi kreivas, griūva visa kompozicija. Tarsi paukštis be vieno sparno“, – kreipiasi į visus V. Steponavičius.

Padaręs aprašą, surinkęs ikonografinę medžiagą, V. Steponavičius išsiuntinėjo tai visiems galimiems rėmėjams, taip pat ir Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Prezidentės spaudos atstovė pranešė, kad ji žiūri į atstatymą labai palankiai.

V. Steponavičius yra kalbėjęs apie bokšto atstatymą su premjerais A. Butkevičiumi, G. Kirkilu, europarlamentaru J. Paleckiu, Seimo nare profesore A. Pavilioniene. Jis guodžiasi, kad valdžios keičiasi, o bokšto taip ir nepavyksta atstatyti, nors projektui nereikia daug lėšų.

Bokšto atstatymo idėja vis atgyja ir atgyja. Universiteto iniciatyva 1990 m., vadovaujant R. Pavilioniui, gautas užsakymas parengti pastogės ir vakarinio bokšto atkūrimo darbus, tačiau projektas nebuvo įgyvendintas. Architektas, paminklotvarkos ekspertas Antanas Gvildys sako: „Pasikeitė projektavimo ir restauravimo taisyklės, todėl projektas turėtų būti rengiamas iš naujo, svarstoma su specialistais ir visuomene, ar atkurti tokį, koks buvo, ar tokį, kaip rytinis, kurį projektavo architektas T. Žebrauskas. Gal universitetui reiktų pratęsti muziejinę funkciją įsisavinant pastogės erdves. Manau, bokštą reikėtų atstatyti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, būtų atkurta tūrinė erdvinė universiteto rūmų struktūra. Tai universiteto vizitinė kortelė. Kitas dalykas, kad universiteto observatorija su sale ir bokštais savo puošnumu, reikšme nenusileido panašiems kitų universitetų objektams tuometinėje Europoje. Tuo tik parodytume, koks Vilniaus universitetas senas, puošnus, ir  tarsi užbaigtume visą S. Daukanto ir universiteto aikščių tūrinę erdvinę struktūrą.“

Vilniaus universiteto Plėtros direkcijos projektų vadovas Algimantas Lipinaitis, didelis šio bokšto atstatymo entuziastas, daug prisidėjęs prie Šv. Jonų bažnyčios varpinės restauravimo iniciatyvos, patikino, kad bokšto atstatymas neturėtų būti nei sudėtingas, nei brangus projektas, juolab kad Vilniaus universitetas turi didelę patirtį renovuojant, konservuojant ir atnaujinant architektūrinio ansamblio objektus (varpinės renovacija ir pritaikymas turizmo reikmėms, bibliotekos renovacijos projektai).

„Pats universitetas nebūtų pajėgus finansuoti tokio objekto. Daugiau pastangų reiktų gauti ir užsitikrinti finansavimą“, – tvirtina A. Lipinaitis.

Įdomu, koks dabar būtų visuomenės požiūris į bokšto atstatymą? Juk žmonės į visus naujus projektus linkę žiūrėti labai kritiškai. „Reikia manyti, kad būtų įvairių nuomonių – palankių ir nepalankių, bet manau, kad dominuotų palanki nuomonė. Jei atidžiau pažvelgtume į mūsų senojo ansamblio vaizdą, be abejonės, pamatytume, kad kažko čia trūksta. Žmonės tiesiog įprato nematyti to, ko nėra, bet atidžiau pasižiūrėjus matyti, kad įėjimas deformuotas“, – įsitikinęs didelę patirtį turintis projektų vadovas A. Lipinaitis.

V. Steponavičiaus kreipimasis, noras ir viltys kelia pagarbą. Ar yra šansų, kad jis sulauks projekto įgyvendinimo? „Kalbant apie Vladą Steponavičių, tai didelė moralinė parama objektui, bet pradžių pradžia buvo Rolando Pavilionio idėja. Šių dviejų žmonių vardai man įprasmina šį projektą. Esu tvirtai įsitikinęs, kad ir dabartinė universiteto vadovybė jį palaikys ir parems“, – sako A. Lipinaitis.