• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

„Svarbiausia Teatre – Žmogus ir paprasta, normali Tiesa“. Mirė Vilniaus universiteto teatro režisierė, dėstytoja Marija Misiūnaitė

Kultūros centras | 2022-06-29 16:43 | Komentarų: 0
BendruomenėSrautas

Spektaklio „Juokis, Fransua“ (F. Villon) repeticija – vienas iš retesnių kadrų, kuriame galima pastebėti režisierę Mariją Misiūnaitę (iš asmeninio A. Lakavičiaus archyvo, 1991 m., nuotrauka daryta Sigito Platūkio).

Praėjusią savaitę mirė dėstytoja, ilgametė Vilniaus universiteto (VU) Kiemo teatro režisierė Marija Misiūnaitė. Apie režisierės mirtį praneša VU Kultūros centras.

Marija Misiūnaitė (g. 1945-06-30) 1987–1991 m. dirbo dėstytoja Estetinio lavinimo katedroje, 1989 m. – vyriausiąja VU teatro meno vadove ir režisiere.

Tapusi VU teatro režisiere M. Misiūnaitė pasuko teatro vairą kamerinio, psichologiškai subtiliai niuansuoto teatrališkumo kryptimi.

„Scena tapo tylaus susikaupimo, rimtų apmąstymų, atsakingo gilinimosi į vaidmens esmę ir meninės visumos darną vieta. M. Misiūnaitė sugebėjo derinti pedagogiką su kūryba. Ji buvo užsibrėžusi tikslą iš kiekvieno studento padaryti profesionalų aktorių, tačiau tam nepakanka vien pastangų ir sugebėjimų. Tam dar reikia ir objektyvių sąlygų, leidžiančių studentui visiškai atsiduoti teatrui. Keleto laisvų vakarų per savaitę tam negana. Tačiau M. Misiūnaitė vis dėlto pasiekė, kad spektaklių profesionalumas būtų pastebimas“, – savo knygoje „Kūryba ir edukacija“ rašo VU teatro režisierius Rimantas Venckus.

Anot R. Venckaus, brandžiausi M. Misiūnaitės spektakliai buvo sukurti pagal Marcelijaus Martinaičio ir François Villono kūrybą. Šiuose spektakliuose atsiskleidė naujos poezijos teatro galimybės. Už spektaklį „Kukutynė“ (1990 m.) pagal M. Martinaičio balades M. Misiūnaitei paskirta B. Dauguviečio premija, kuri dažniausiai skiriama profesionalams. Per savo darbo metus universitete režisierė pastatė nemažai spektaklių, iš kurių svarbiausi: „Kukutynė“ (1990 m.), „Augintiniai (Pasikartojimai)“ (A. Mackus, F. G. Lorca, 1991 m.), „Juokis, Fransua“ (F. Villon, 1991 m.), „Iš kiaulių gatvės gyvenimo“ (J. Grušas, 1996 m.), „Jubiliejus“ (A. Čechovas, 1999 m.), „Smėliadėžė“ (E. Albee, 2002 m.), „Fortūnos ratas“ (F. Villon ir vagantų poezijos motyvais, 2004 m.) ir kiti.

VU Kinetinio teatro režisierius Andrius Pulkauninkas, buvęs M. Misiūnaitės mokinys, režisierę prisimena kaip griežtą ir savo darbui atsidavusią profesionalę.

„Teatras buvo jos šventovė, gyvenimo tikslas ir savirealizacija, – pasakoja Kinetinio teatro meno vadovas. – Dėstytoja visada palaikė aukštą meninį lygį ir bekompromisį buvimo čia ir dabar principą. Ji nedarė jokių nuolaidų studentams, o žodis „mėgėjas“ jos lūpose skambėjo tarsi keiksmažodis. Todėl visi jos mokyklą perėję studentai, net ir tie, kurie neturėjo diplomo, laikytini scenos profesionalais.“

Iš savo mokytojos A. Pulkauninkas išmoko visada laikyti aukštai iškeltą kokybės vėliavą, neskirstant scenos meno į kategorijas.

Anot režisierės M. Misiūnaitės teatro studentų Saksonos Rudavičienės ir Alberto Lakavičiaus, dėstytoja buvo reikli, tačiau jautri ir atidi savo mokiniams. Tai buvusi uždara ir į privatumą linkusi asmenybė, tad nuotraukų su ja išliko mažai. Buvę studentai dalijasi nuotraukų archyvais ir reiškia užuojautą M. Misiūnaitės artimiesiems.

Kalbėdama apie esminę teatro paskirtį režisierė yra pasakiusi: „Svarbiausia Teatre – Žmogus ir paprasta, normali Tiesa.“

Atsisveikinimas su režisiere M. Misiūnaite vyks liepos 2 d. nuo 9.00 iki 13.15 val. Laidojimo paslaugų centre šalia Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios, 1 salėje (J. Matulaičio a. 3, Vilnius). Laidotuvės – Karveliškių kapinėse.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: Marija MisiūnaitėrežisierėVU Kultūros centras

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • „Vilniaus miesto balti bromai“ – VU dainų ir šokių ansamblio 85 metų kulminacija

    2025-11-24 - Komentarų: 0
  • Studentų pergalė Maroke: VU Kinetinio teatro spektaklis pelnė geriausio pasirodymo apdovanojimą tarptautiniame festivalyje

    2025-11-18 - Komentarų: 0
  • VU Kultūros centras kviečia teikti paraiškas XIII pasauliniam Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresui

    2025-10-17 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt