Tobulėjant nervų sistemos funkcijų tyrimo priemonėms, atsiranda vis daugiau galimybių tiesiogiai, neinvaziniu būdu tirti žmogaus smegenų veiklą. Elektroencefalograma (EEG) išsiskiria puikia laikine skiriamąja geba ir pigumu. Ne viena Lietuvos mokslo, mokymo ir gydymo įstaiga yra įsirengusi EEG laboratorijas, įsigijusi geros kokybės įrangą. Tačiau šio metodo ir turimos įrangos teikiami privalumai iki šiol menkai išnaudojami dėl specialistų, mokančių ja naudotis, trūkumo.

Tuo tikslu VU Gamtos mokslų fakultete (GMF) surengti mokymai „Nervų sistemos tyrimo metodai: elektroencefalograma ir sukeltieji potencialai“. Jungtiniame gyvybės mokslų centre (JGMC) topografinės EEG/SĮSP mokymus vedė Berno universitetinės psichiatrijos ligoninės profesorius Thomas Koenigas ir dr. Tonia A. Rihs iš Ženevos universiteto.

GMF vykusiuose mokymuose dalyvavo docentai, laboratorijos vadovai, neurologai, biofizikai, medicinos biologai, sporto medicinos srities ir psichologijos doktorantai, medicinos ir neurobiologijos studentai, būsimieji neurologai. Per dvi dienas dalyviai išklausė teorines paskaitas apie EEG techninius aspektus, problematiką, pritaikomumą moksliniuose ir klinikiniuose tyrimuose, įsitraukė į intensyvius praktinius užsiėmimus.

Paskaitas skaitė VU ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės dėstytojai ir doktorantai: doc. Inga Griškova-Bulanova, dokt. Aleksandras Voicikas, dr.  Kastytis Dapšys. Ypatingo susidomėjimo sulaukė virtualus dr. Milenos Korostenskajos (Floridos vaikų ligoninė ir Pietų Floridos universitetas) pranešimas „From Brain Mapping to Brain Computer Interfaces“.

EEG/SĮSP mokymai buvo skirti patirties su EEG signalo registravimu ir vertinimu turintiems specialistams. Šių mokymų dalyviai klausė paskaitų apie daugiakanalės EEG vertinimo metodus – mikrobūsenas ir šaltinio lokalizaciją. Mikrobūsena – trumpa stabili smegenų elektrinio aktyvumo būsena, vaizduojama topografiškai, tarsi žemėlapis galvos paviršiuje. Mikrobūsenų vertinimas itin svarbus tiriant psichikos neurologines ligas bei pažintines funkcijas. Mokymuose kalbėta ir apie galvos paviršiuje registruojamo EEG signalo šaltinio (generavimo vietos) nustatymo būdus. Klausytojai buvo supažindinti su topografinės EEG/SĮSP analizei skirtomis programinėmis įrangomis „Cartool“ ir „Ragu“. Dalyviai turėjo atlikti savarankišką darbą – parengti mokslinių projektų mini paraišką, kuriai įgyvendinti būtų naudojamos EEG/SĮSP metodikos.

Šie mokymai – tai projekto „Nuo būsenos priklausomas informacijos apdorojimas: elektrinio neurovaizdavimo įdiegimas Lietuvoje“ dalis. Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos–Šveicarijos bendradarbiavimo programą (sutarties Nr. CH-3-ŠMM-02/03).