Artėjant didžiosioms metų šventėms visi įsisuka į tradicinį prieššventinį šurmulį: reikia nupirkti dovanas, užbaigti skubius metų darbus, pasirūpinti šeimos nariais, prisiminti draugus, pasirengti šventiniam stalui ar suplanuoti atostogas. Metams baigiantis tenka  rengti darbo ir finansines ataskaitas. Visa tai neretai sukelia daug įtampos, nuovargio ir nervų.

Ar tikrai egzistuoja šventinė depresija? Kokios jos priežastys? Kaip
galima to išvengti? Klausiame Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros dėstytojos dr. Miglės Dovydaitienės.

Švenčių laikotarpiu žmonės gana dažnai skundžiasi patiriantys emocinių sunkumų ar nuotaikos svyravimų, o visuotinio šurmulio fone ypač aštriai išgyvenantys liūdesį ir vienatvę. Tačiau depresijos klinikine prasme neturėtume sieti vien tik su artėjančiomis šventėmis –- jos priežastys dažniausiai yra gilesnės ir sudėtingesnės. Psichologiniu požiūriu švenčių laikotarpis nėra lengvas: psichika reaguoja į sezonų kaitą, tuo metu ypač padidėja aplinkos įvykių kiekis ir išryškėja slypintys sunkumai. Kalėdų šventės preliudija – pasiruošimo, laukimo metas, tradiciškai trunkantis beveik mėnesį. Gamtoje tai tamsiausias metas, kai vienas ciklas natūraliai baigiasi, o naujos pradžios užuomazga dar labai trapi. Tradiciškai Lietuvoje tai būdavo rimties, ramybės ir susikaupimo metas, todėl dauguma žmonių šiuo metu stengiasi apmąstyti prabėgusius metus, užbaigti darbus ir kelti naujus tikslus, Dabar visa tai vyksta nemenkos sumaišties, nerimo, gausaus vartojimo ir triukšmingų socialinių renginių fone, todėl viena iš nuotaikos ir miego sutrikimo priežasčių šiuo laikotarpiu yra žmonių nuovargis, bandant visur suspėti, suderinti skirtingus prieššventinius tikslus, reikalus, rūpesčius. Ypač sudėtinga šiuo metu žmonėms, kurie patyrė reikšmingus praradimus. Praradus darbą, artimą žmogų, po skyrybų, šventės džiugesio lūkestis ypač disonuoja su realia žmogaus būsena. Be to, sunkiau tiems žmonėms, kurių šeimos sistema sudėtingesnė (pavyzdžiui, sutuoktiniai turi vaikų iš kitų santuokų). Vien bandydami susitarti, kas prie jų stalo valgys Kūčias, jie susiduria ir sprendžia realius nesutarimus, lojalumo konfliktus, be to, girdi artimųjų priekaištus ir spaudimą. Švenčių laikotarpis apnuogina visus neišspręstus sunkumus. Su šventėmis susijusių emocinių sunkumų priežastis gali būti ir ypatingas šventės stebuklo lūkestis. Psichologinių problemų turintys žmonės dažnai prisipažįsta, kad būtent per šventes tikisi, jog ilgai kankinusios bėdos išsispręs savaime. Kai stebuklas neįvyksta, nusivylimas, vienatvė ir liūdesys ar pyktis dar sustiprėja.

Ar tai panašu į savaitgalio depresiją ar neurozę, apie kurią rašė žymūs
psichologai?

Tikriausiai turite omenyje žymaus Austrijos profesoriaus Viktoro Franklio įžvalgas, kurias jis atskleidė knygoje „Žmogus ieško prasmės“. Čia jis aprašė „savaitgalio depresijos“ terminą ir išgrynino svarbius žmogaus būties ir gyvenimo prasmės klausimus. Žmonės, kurie pernelyg sureikšmina darbą, rizikuoja prarasti prasmės pojūtį ir neretai kenčia nuo depresijos. Praradę prasmės pojūtį žmonės atsiriboja nuo pamatinės motyvuojančios gyvybinės energijos, todėl turi grįžti prie klausimo, kodėl jie gyvena. Prasmingas gyvenimo kelias gali būti ne tik siekiant sėkmės ar laimėjimų, bet ir patirties kelias atskleidžiant grožį, meilę artimui. Net ir kančia gali būti prasminga. Šis metas natūraliai labai tinka ieškoti atsakymo į svarbius gyvenimo klausimus, kurie užpildo tuštumą, atsiradusią po įtemptų darbo metų. Žmogus, kuris žino, ko siekia, dažniausiai randa reikalingus sprendimus.

Ką daryti?

Manau, kad reikėtų derintis prie natūralaus gamtos ritmo ir belaukiant džiugios šventės skirti laiko svarbiems egzistenciniams klausimams apsvarstyti. Be to, geriau jaučiasi tie žmonės, kurie geba išgryninti reikšmingus dalykus, atsisakyti to, kas mažiau svarbu, kurie daugiau laiko leidžia su brangiais žmonėmis, tuo pat metu padėdami labiau stokojantiems.