Skaitmeninė era įgauna pagreitį, o kartu vis svarbesnis tampa ir vis didesnę įtaką verslui daro duomenų mokslas. Nuo prognozavimo ir klientų elgsenos analizės iki rizikų vertinimo – šiose srityse dirbantys duomenų mokslininkai padeda įmonėms remtis ne emocijomis, o įrodymais grįstais sprendimais. Neatsitiktinai šios srities profesionalų paklausa auga sparčiau, nei ją spėja patenkinti švietimo sistema. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas (VU MIF) rengia duomenų mokslo ekspertus, pasirengusius iškart integruotis į darbo rinką, o verslo atstovai gabiausius studentus remia solidžiomis stipendijomis.
„Gebėjimas analizuoti duomenis tampa būtina savybe, kuri padeda kurti naujas žinias moksle, priimti sprendimus versle, kurti strategijas. Duomenų mokslo ekspertai gali tai daryti aukščiausiu lygiu, todėl investavimas į būsimųjų ekspertų ateitį yra būtinas“, – sako VU MIF prodekanė prof. Jurgita Markevičiūtė.
„Dirbdami su tarptautiniais klientais visose pramonės šakose – nuo sveikatos apsaugos iki e. komercijos – matome, kaip svarbu turėti stiprias duomenų analizės kompetencijas. Todėl pasirinkimas prisidėti prie VU stipendijų steigimo duomenų mokslo studentams mums buvo natūralus“, – bendradarbiavimo svarbą pabrėžia „Coherent Solutions“ vadovė Lietuvoje Lina Šiumetė.
Lina Šiumetė. „Coherent Solutions“ nuotr.
Pasak jos, nors vis daugiau jaunų žmonių renkasi su informacinėmis technologijomis (IT) ir duomenų mokslu susijusias studijas, svarbu skatinti jų pasitikėjimą savimi ir parodyti, kaip šios žinios taikomos realiame versle. Vienas iš būdų tai padaryti – remti juos ne tik žiniomis, bet ir finansiškai.
„Stipendijos – tai ne tik parama, bet ir aiški žinia: mes tikime tavimi ir tavo pasirinkimu. Jauni žmonės, matydami, kad verslas investuoja į jų ateitį, dažniau įsitraukia į praktinius projektus, aktyviau domisi realiais iššūkiais ir dažniau lieka Lietuvoje kurti vertės“, – teigia ji.
Vienos stipendijos dydis – 1000 eurų. Iš viso skiriamos šešios stipendijos: trys – informacinių technologijų programos ir trys – duomenų mokslo programos studentams. Stipendijų tikslas – paskatinti jaunuolius už geriausius pirmojo studijų semestro studijų rezultatus. Plačiau su reikalavimais galima susipažinti čia.
Prof. J. Markevičiūtė įsitikinusi, kad stipendijos ne tik skatina studentus tobulėti, tačiau ir parodo studentams, kaip universitetas ir socialiniai partneriai jais didžiuojasi. „Investicija į talentingą žmogų – tai kartu ir investicija į visuomenę, į jos tobulėjimą naujame dirbtinio intelekto pasaulyje“, – sako profesorė.
Prof. Jurgita Markevičiūtė. Justino Auškelio nuotr.
Lietuvoje, remiantis pastarųjų metų statistika, IT specialistų paklausa stabiliai auga, o verslas dažnai susiduria su iššūkiais ieškodamas tinkamų kompetencijų darbuotojų. Duomenų mokslo srityje tai jau tampa struktūrine problema. L. Šiumetė sako, kad į tokią realybę negalima žiūrėti pasyviai – verslas turi veikti kartu su universitetais ir kitais švietimo partneriais.
„Coherent Solutions“ šiame kontekste taiko kompleksinį požiūrį – įmonė ne tik remia studentus, bet ir siūlo įvairias jaunųjų specialistų integracijos programas. „Reguliariai organizuojame mentorystės, praktikos, net karjeros starto programas. Siekiame, kad jauni talentai ne tik įgytų žinių, bet ir jaustųsi saugiai žengdami pirmuosius žingsnius technologijų sektoriuje“, – pasakoja L. Šiumetė.
Paklausta, kokiomis savybėmis dažniausiai pasižymi perspektyviausi jaunieji specialistai, ji išskiria smalsumą, gebėjimą mokytis ir bendradarbiauti: „Technologijų pasaulis greitai keičiasi. Todėl svarbiausios savybės – ne tik žinios, bet ir noras tobulėti, gebėjimas prisitaikyti, kritinis mąstymas.“
Kalbėdama apie ateitį, L. Šiumetė išskiria keletą sisteminių aspektų, be kurių Lietuva negalės konkuruoti globalioje talentų rinkoje: „Turime stiprinti IT mokymą mokyklose, skatinti universitetų programų lankstumą, didinti praktinių projektų kiekį studijų metu ir įtraukti verslą į ugdymo procesą ne kaip svečią, o kaip partnerį.“
Pasak jos, investicija į studentus – tai strateginis sprendimas. Duomenų mokslo specialistai šiandien jau nebe palaikantys darbuotojai, o verslo pokyčių varikliai. Nuo to, kiek jų turėsime, priklausys, ar Lietuva bus tik technologijų naudotoja, ar jų kūrėja.

















Komentarų nėra. Būk pirmas!