MO muziejuje beveik metus veikusioje parodoje „Iš vidaus“ intensyviai darbavęsi Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto tyrėjai surinko įspūdingą kiekį svarbių duomenų apie parodos lankytojų savijautą. Daugiau nei 2000 šios unikalios, menotyrą ir psichologiją jungiančios parodos dalyvių užpildė specialiai parengtą klausimyną. Surinkti duomenys reikšmingai prisidės prie būsimų mokslinių tyrimų, kuriais bus siekiama išsiaiškinti, kaip dailės patirtys gali prisidėti prie terapinio poveikio ir padėti žmogui giliau apmąstyti gyvenimo prasmės paieškas.
Parodos turinys, suformuotas remiantis psichiatro, psichoanalitiko Carlo Gustavo Jungo asmenybės struktūros modeliu ir filosofo, rašytojo Alaino de Bottono terapine meno vizija, lankytojus skatino reflektuoti meno kūrinių poveikį ir įsijausti į savo emocinę būseną, analizuoti save. Ekspozicijos pabaigoje esantis Jurgos Marcinauskaitės kūrinys „Minčių debesis“ sukūrė ypatingą efektą – galimybę lankytojams prisėsti ant debesies, pailsėti, pabūti su įspūdžiais ir pajausti save. Tyrėjų sudaryto trumpo klausimyno užpildymas šioje erdvėje leido pamąstyti, pareflektuoti, įžodinti savo emocijas, jausmus, kūno savijautą, nuomonę, parašyti atsiliepimą apie parodą.
Parodos akimirka. MO muziejaus nuotr.
VU Medicinos fakulteto tyrėjų komanda – prof. Sigita Lesinskienė (tyrimo koordinatorė ir vadovė), prof. Dalius Jatužis, prof. Rūta Mameniškienė, doc. Odeta Kinčinienė, dr. Asta Dervinytė-Bongarzoni, gydytoja rezidentė Austėja Voiniušytė, medicinos studentė Izabelė Jūraitytė – ir MO muziejaus kuratorė Dovilė Barcytė parodos lankytojams paruošė tyrimo apklausai skirtas planšetes, jose parodos pabaigoje lankytojai noriai užpildydavo anketą.
Pasak VU Medicinos fakulteto profesorės S. Lesinskienės, muziejus yra puiki erdvė sustoti ir ramiai, duodant sau reikiamo laiko, apmąstyti savo įspūdžius ir jausmus. „Man labai patiko stebėti parodos lankytojus ir tyrinėti parodos aplinką. Tai visiškai kitokia erdvė nei, tarkime, gydymo įstaigų: žmonės vaikšto ramiai, tyrinėja paveikslus ir eksponatus, kalbasi, bendrauja. Supratau, kad muziejus atveria žmonėms galimybę patirti terapinį poveikį, tiek asmeninį, tiek socialinį, visuomenės sveikatos“, – teigė mokslininkė. Anot jos, dažniausiai lankytojai ateidavo į parodą su antrąja puse, draugais, šeimos nariais, beveik penktadalis respondentų parodą lankė su grupe ir gidu, kai kurie apsilankė net po keletą kartų. Dalis respondentų pažymėjo, kad gidas praplėtė matymą ir supratimą – tai paskatino juos dar kartą ateiti į parodą vienus. Buvo įdomu pamatyti, kad kai kurie žmonės minėjo savo asmenines šventes, sukviesdami draugus, artimuosius ar darbo kolektyvą kartu su gidu išsamiau panagrinėti šią parodą. Parodą lankė ir daug užsieniečių – jie domėjosi mūsų apklausa ir beveik visuomet maloniai sutikdavo joje dalyvauti“, – pasakojo prof. S. Lesinskienė.
Prof. Sigita Lesinskienė. DELFI / Karolinos Pansevič nuotr.
Tyrime dalyvavo daugiau kaip du tūkstančiai žmonių – Lietuvos ir užsienio piliečiai iš kelių dešimčių pasaulio šalių, tarp jų JAV, Kinijos, Singapūro, Pietų Afrikos Respublikos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos. Daugiausia dalyvių buvo 16–36 metų amžiaus, dauguma – turintys aukštąjį išsilavinimą. Tyrime dalyvavo įvairių lyčių atstovai.
Respondentų buvo prašoma įvertinti savo savijautą prieš parodą ir po jos. Rezultatai parodė aiškų teigiamą pokytį – po apsilankymo parodoje žmonės jautėsi geriau, labiau pakylėti ir įkvėpti. Ypač ryškiai tai atsispindėjo vidutinio amžiaus grupėje, tačiau teigiamų emocijų padaugėjo visose amžiaus grupėse. Įdomu, kad daugelis lankytojų pastebėjo ne tik pagerėjusią nuotaiką, bet ir geresnę kūno savijautą po parodos aplankymo.
Be bendros emocinės savijautos, tyrime buvo nagrinėjama ir tai, kaip paroda veikia lankytojų kūną – ar jaučiami emociniai bei fiziniai pokyčiai, ar pasireiškia tam tikrų kūno dalių reakcijos. Rezultatai atskleidė, kad dauguma respondentų po parodos jautėsi labiau atsipalaidavę. Kiti lankytojai minėjo energijos antplūdį, lengvą įtampą ar nuovargį. Kai kurie papildomai pažymėjo tokius pojūčius kaip mieguistumas, alkis ar galvos skausmas. Dažniausiai pasikeitusi savijauta buvo jaučiama galvos ir kaklo srityje. Nors muziejuose neretai pasireiškia vadinamasis „muziejinis nuovargis“, tik nedidelė dalis respondentų šįkart minėjo kojų nuovargį. Įdomu, kad aukštesnio išsilavinimo dalyviai dažniau nurodė kūno pojūčius krūtinės, pilvo ir pečių srityse, o skirtingo amžiaus grupių lankytojai – gana panašius pojūčius. Moterys dažniau minėjo galvos ir kaklo sritį, vyrai – pilvo sritį. Taip pat pastebėta, kad apsilankymo būdas turėjo tam tikrą įtaką savijautai: lankytojai, atėję vieni, dažniau jautė pokyčius krūtinėje, o tie, kurie buvo su draugu ar dalyvavo ekskursijoje – galvos ir kaklo srityse.
Parodos akimirka. MO muziejaus nuotr.
Išnagrinėjus respondentų atsakymus, tyrėjams buvo įdomu sužinoti, kad net penktadaliui žmonių aplankius parodą smarkiai pasikeitė mintys ir emocinė būsena. Daugiausia respondentų nurodė po parodos esą labiau atsipalaidavę, ramūs, susimąstę. „Sudarydami klausimyną lankytojų klausėme, kokios savijautos jie atėjo ir kokios išeina parodos pabaigoje. Kadangi parodos pobūdis – gilus, terapinis, o vaizdiniai ir klausimai ant sienų – egzistenciniai, manėme, kad didesnė dalis lankytojų pažymės, jog jų savijauta po parodos pablogėjo: kad jie išeis iš parodos su tam tikru papildomu krūviu ir poreikiu pamatytą, išgirstą parodos medžiagą permąstyti, išjausti. Galvojome, kad matyti simboliai ir parodos visuma sunkinamai paveiks jų momentinę savijautą po parodos. Nustebino, kad šis krūvis savijautai, pasirodo, buvo teigiamas – dauguma respondentų pažymėjo, kad jų būsena pagerėjo“, – netikėtomis įžvalgomis dalijosi prof. S. Lesinskienė.
Pasak tyrėjų, apklausos metu nustatyta, kad daugelis lankytojų po parodos pasijuto ramesni, atsipalaidavę ar susimąstę. Kai kuriems apsilankymas tapo savirefleksijos ir emocinio atsivėrimo patirtimi – paroda paskatino pažvelgti į savo jausmus, geriau save priimti ir pamilti. Tik nedidelė dalis respondentų minėjo sunkesnes emocijas, tokias kaip liūdesys ar įtampa, tačiau jos dažniausiai buvo susijusios su giliu parodos turinio poveikiu. Įdomu, kad vyresni lankytojai jautė didesnį parodos poveikį mintims ir emocijoms, o ne fizinei savijautai. Moterys šį emocinį pokytį įvardijo dažniau nei vyrai. Pastebėta ir tai, kad apsilankymo patirtis skyrėsi priklausomai nuo to, ar paroda buvo lankoma žmogaus vieno, ar su kitais – bendrakeleiviai dažnai sustiprindavo emocinį įspūdį.
Parodos akimirka. MO muziejaus nuotr.
Tyrėjai nagrinėjo ir tai, ar vaikščiodami po parodą lankytojai galėjo sustoti ir skirti laiko pagalvoti apie savo reakciją į meno kūrinius ar parodoje užduodamus klausimus. Daugiausia lankytojų nurodė, kad galėjo ir sugebėjo, maža dalis pažymėjo negalėję rasti laiko, ramybės dėl skubos, greito ekskursijos tempo ar aplinkoje esančio didelio žmonių kiekio. Galiausiai respondentų buvo prašoma atsakyti, ar jie parodoje sužinojo ką nors naujo apie save. Gauti atsakymai į šį atvirą klausimą įvairavo: dalis žmonių suprato turintys kūno vaizdo suvokimo, savivertės problemų, kiti minėjo suvokę savo pykčio problemas, baimes, sutrikusius santykius su kitais žmonėmis ar šeima. Dalis pripažino, kad jiems yra skaudžios temos apie seksualumą, jautė gėdą, suprato, kas juos erzina ir trikdo. Taip pat buvo susimąsčiusių, kad būti vienam – nebaisu arba kad mirtis yra jiems artima tema. Daliai žmonių atėjo suvokimas, kad jiems reikia daugiau palaikymo ir paramos, o jie patys greičiausiai nepakankamai vertina, ką turi. Parodos pabaigoje ant sienos kabojo vienintelė parodoje C. G. Jungo citata, ją lankytojai dažnai fotografavo: „Prasmė padaro daugelį dalykų pakenčiamus – galbūt viską.“
Pasak MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, plėtojant muziejui itin svarbią emocinės sveikatos temą ir kuriant parodą „Iš vidaus“, buvo remtasi ir Pasaulio sveikatos organizacijos atliktais tyrimais, kurie įrodo – muziejų lankymas veikia kaip saugi, galinti padėti atsitraukti nuo kasdienybės, refleksiją skatinanti, vienatvės pojūtį mažinanti ir laimę teikianti vieta. „Meno prevencinis poveikis visuomenėje dar nėra galutinai įsisąmonintas, tad paroda „Iš vidaus“ siekėme prisidėti jį plačiau atskleidžiant. Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su VU Medicinos fakulteto tyrėjų komanda leido išties plačiu mastu suprasti parodos poveikį lankytojams. Per parodos „Iš vidaus“ veikimo laikotarpį sulaukėme daugybės atvirų, asmeniškų pasakojimų apie patirtą stiprų emocinį poveikį – lankytojai sakydavo į parodą atėję su sudėtingomis mintimis ar jausmais, o iš jos išėję su naujomis įžvalgomis ir permąstyta emocine būsena. Tai patvirtina ir tyrimo respondentų atsakymai, parodę, kad menas padeda susitikti su jautriausiomis temomis – nuo savivertės ir santykių iki vienatvės ar net mirties. Tokie atradimai patvirtina mūsų kryptį: muziejus gali būti erdvė, kurioje ne tik žiūrime į meną, bet ir atrandame emocinę pusiausvyrą, gilesnę savirefleksiją“, – teigė muziejaus vadovė.
Milda Ivanauskienė. MO muziejaus nuotr.
Pasibaigus parodai, VU Medicinos fakulteto mokslininkai ir MO muziejaus parodos kuratorių komanda įsitikino savo vizijos tikslingumu: meno erdvės ir muziejai yra puiki aplinka jausti ir mąstyti, gerinti psichikos sveikatą, ugdyti laisvę pajausti giliau ir įvairiapusiškiau, bendrauti bei tyrinėti. „Smagus ir prasmingas buvo VU Medicinos fakulteto ir MO muziejaus bendradarbiavimas organizuojant ir atliekant šį tyrimą. Menas ir medicina turi daug bendro, ir jei medicina artės prie meno, o menas prie medicinos, rasis tie pokyčiai, kurių šiuo metu mūsų visuomenei labai reikia. MO muziejaus paroda „Iš vidaus“ – tai pavykęs mėginimas per dailę išgryninti meno terapinį poveikį keliant egzistencinius prasmės gyvenime paieškos klausimus“, – apibendrino prof. S. Lesinskienė. Apklausos metu gauti duomenys reikšmingai prisidės prie VU Medicinos fakulteto atliekamų tyrimų, jų pagrindu ketinama rengti mokslines publikacijas. Anot M. Ivanauskienės, šis projektas – pirmasis tokio pobūdžio bendradarbiavimas MO muziejuje – leido įsitikinti meno ir mokslo partnerystės verte. Tikimasi ateityje turėti dar daugiau galimybių ją plėtoti.
Komentarų nėra. Būk pirmas!