Baigiantis metams, Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka Jaunosios akademijos narius. Iš 19 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti ir gruodžio 5 d. LMA prezidiumo nutarimu patvirtinti dešimt jaunųjų akademikų. Keturi iš jų – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai: doc. Irma Budginaitė-Mačkinė, doc. Julius Vengelis, prof. Aleksejus Žarkovas ir prof. Andrejus Spiridonovas.

Doc. Irma Budginaitė-Mačkinė (socialiniai mokslai, sociologija, VU Filosofijos fakultetas) turi daugiau kaip 10 metų migracijos ir šeimos sociologijos tyrimų patirties. Dalyvavo 4 tarptautiniuose ir 7 šalies mokslo projektuose, įgyvendino 20 nacionalinių ir tarptautinių taikomųjų tyrimų ir vertinimų, iš kurių 5 vadovavo. 2023 m. pabaigoje tapo 2 tarptautinių projektų koordinatore Lietuvoje. Aktyviai dalyvauja tarptautinėse asociacijose, yra Europos sociologų asociacijos mokslinių tyrimų tinklo RN13 valdybos narė, atstovauja Lietuvai COST tinkluose, prisidėjo prie kitų tarptautinių ekspertų ir akademikų tinklų kūrimo ir plėtojimo. Kartu su bendraautoriais iš viso yra paskelbusi 15 straipsnių, iš jų 8 – „Clarivate Web of Science“ indeksuojamuose ar kituose referuojamuose leidiniuose. Su bendraautore parengta mokslo studija „Grįžimo politikos įgyvendinimas Lietuvoje: ekspertai apie iššūkius ir įveiką“ (2019) pripažinta geriausiu tų metų taikomuoju darbu VU. Stažavosi 4 užsienio universitetuose ir centruose bei Europos Komisijoje, skaitė per 20 žodinių pranešimų tarptautiniuose moksliniuose renginiuose užsienyje.

Doc. Juliaus Vengelio (fizika, VU Fizikos fakultetas) pagrindinė mokslinių interesų sritis – lazerių fizika ir netiesinė optika tiriant superkontinuumo generaciją netiesinėse terpėse ir vystant femtosekundines lazerines sistemas. Paskelbė 26 mokslines publikacijas (iš jų 21 „Clarivate Web of Science“ referuojamuose žurnaluose), Hiršo indeksas 7 (pagal duomenų bazę „Google Scholar“), yra kelių kviestinių pranešimų autorius. Aktyviai dalyvaudamas SPIE, „Optica“ bei Lindau alumnų tinklo (Lindau Alumni Network) organizacijų veikloje, sukaupė didelę tarptautinę patirtį ir ekspertinėje veikloje, ir mezgant ryšius. Aktyviai dalyvauja projektinėje mokslinėje bei pedagoginėje veikloje ir įvairiose švietėjiškose iniciatyvose. Laimėjo LMA Jaunojo mokslininko stipendiją ir finansavimą dviem jo vadovaujamiems moksliniams projektams vykdyti, yra LMA Jaunųjų mokslininkų bei doktorantų mokslinių darbų konkurso laureatas.

Prof. Aleksejaus Žarkovo (chemija, VU Chemijos ir geomokslų fakultetas) moksliniai interesai apima įvairių neorganinių funkcinių medžiagų sintezę ir tyrimą. Su bendraautoriais yra parengęs 2 knygų skyrius, 95 mokslines publikacijas (Hiršo indeksas 16), skaitė kviestinius pranešimus konferencijose, 2021 m. gavo LMA Jaunųjų mokslininkų stipendiją, 2019 m. apdovanotas LMA premija už geriausią jaunųjų mokslininkų darbą. Skirta Pasaulio mokslininkų federacijos Lietuvos nacionalinė stipendija ir VU rektoriaus premija jauniesiems mokslininkams. Yra parengęs mokomąją priemonę, vadovauja studentų baigiamiesiems darbams ir doktorantams bei podoktorantūros stažuotojams, dalyvauja ir vadovauja įvairiems moksliniams projektams, dalyvavo per 20 mokslinių stažuočių užsienyje.

Prof. Andrejaus Spiridonovo (geologija, VU Chemijos ir geomokslų universitetas) tyrimai apima globalių evoliucinių ir klimatinių įvykių priežasčių analizę bei Žemės ir gyvybės evoliucijos dėsnių atskleidimą. Kartu su bendraautoriais paskelbė 36 mokslinius straipsnius (SCOPUS h indeksas 11, „Google Scholar“ h indeksas 12, „Researchgate“ straipsnių rekomendacijų – 107), vieno kurių „Nature“ žurnale yra pirmasis autorius (iš dviejų). Šiuo metu, bendradarbiaudamas su fiziku teoretiku iš Monrealio Shaunu Lovejoy, dirba prie globalių evoliucijos dėsnių paieškos. Manoma, kad vieną tokį jau atrado (pavadino mechanizmą Geo raudonąja karaliene). Sukūrė matematinį modelį, kuris leidžia sumodeliuoti anksčiau aprašytus dėsningumus. Su tuo pačiu Kanados mokslininku ir su katedros bendradarbiais bei doktorantais dirba prie tektoninių dėsnių matematinio integravimo su ilgalaikių klimato pokyčių ir evoliucijos modeliais. Skaitė 5 kviestinius pranešimus konferencijose Helsinkio ir Kembridžo universitetuose. Už aktyvią mokslinę veiklą 2015 m. gavo LMA stipendiją jauniesiems mokslininkams; du kartus apdovanotas Vilniaus universiteto Rektoriaus premija jauniesiems mokslininkams (2016 ir 2020 m.); du kartus jo darbai buvo pripažinti geriausiomis publikacijomis (fizinių mokslų kryptis) Vilniaus universitete (2017 ir 2022 m.). Šiuo metu vadovauja penkių doktorantų moksliniams darbams.