Pi diena jau daugelį metų švenčiama įvairiose šalyse pažymint pagrindinės matematinės konstantos – skaičiaus π, apibrėžiamo apskritimo ilgio ir diametro santykiu ir apytiksliai lygaus 3,14, svarbą. 2019 m. 40-ojoje UNESCO generalinėje konferencijoje kovo 14-oji (Pi diena) buvo paskelbta Tarptautine matematikos diena. Kodėl? Kaip joks kitas mokslas, matematika turi per 3000 krypčių. O svarbiausia, pati nemodeliuoja, tik suteikia teoriją, teoremas, formules, kurias reikia pritaikyti, kad būtų lengviau suprasti ir parinkti įrankius bei metodus, leidžiančius analizuoti įvairius duomenis. Kitaip tariant, matematika yra visur. Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojai dalijasi įžvalgomis apie šį mokslą.

VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytoja doc. Liepa Bikulčienė

Tikrai ne visi žino, kaip plačiai taikoma matematika. Architektūra, inžinerija, net fotografija neįmanoma be matematinių proporcijų, simetrijos, aukso pjūvio sąvokos. Logistika, užsakymų planavimas, maršrutų ir tvarkaraščių sudarymas taip pat grindžiamas matematika. Sveikatos priežiūros sektorius vis sėkmingiau taiko dirbtinį intelektą modeliams sudaryti ir informacijai pagal turimus duomenis generuoti. Pravartu žinoti, kad ir pats dirbtinis intelektas yra pagrįstas matematika, tad naudojantis vertėtų įsivertinti jo veikimo principą. Tai aktualu siekiant apdoroti vaizdinius ir garsinius duomenis, gamybos linijų trikdžių diagnostikai. Nekyla abejonių, kad matematikos pritaikomumas ateityje tik augs, matematiniais algoritmais bus grindžiamos naujosios technologijos. Šiandien „ChatGTP“ sukuria galimybę plačiajai visuomenei pasinaudoti dirbtinio intelekto privalumais, tačiau aukštosios technologijos ir liks pasiekiamos tik profesionalams.

VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytoja doc. Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė

Matematikos vaidmuo šiandieniniame pasaulyje yra labai svarbus ir įvairiapusiškas. Šis mokslas – pagrindinis instrumentas, leidžiantis mums pažinti ir suprasti aplinkinį pasaulį, gelbstintis sprendžiant sudėtingas problemas visame pasaulyje. Tai kartu ir pagrindinis mokslo bei technologijų variklis. Dauguma naujų technologijų yra grindžiamos matematika. Tai apima dirbtinio intelekto algoritmus, duomenų analizę, kriptografiją, programavimą ir daug kitų sričių. Todėl šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos ir inovacijos sparčiai vystosi, matematikos supratimas yra būtinas norint kurti naujoves ir siekti technologinės pažangos.

VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojas doc. Eduardas Freitakas

Ekonomikos vystymasis paprastai aptariamas naudojant realių ar „gėrybinių“ vystymosi aspektų – turto, darbo jėgos, produkcijos, pajamų, pelno ir kt. kategorijas. Visa tai turi tiek kiekybines-pinigines išraiškas, tiek kokybines-santykines dimensijas, susijusias su našumo, intensyvumo, grąžos, efektyvumo ir pan. aspektais. Būtent matematiniai instrumentai leidžia ekonomikos, finansų analitikams susieti kiekybinius ir kokybinius parametrus ir kurti modelius tolesniam ekonomikos vystymuisi prognozuoti.

VU Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojas prof. Stasys Girdzijauskas

Ekonomikos teorija, palyginti su matematika, yra jaunas mokslas, tačiau ekonomistų požiūris į matematiką beveik visą ekonominės teorijos gyvavimo laikotarpį buvo specifinis. Nors nemažai iškilių ekonomistų buvo ir profesionalūs matematikai, tačiau ekonomistų dauguma matematikos vengė, o dažnai ir ignoruodavo matematikos taikymus ekonomikoje. XIX a. susiformavus maržinalizmui (diferencialinio skaičiavimo taikymui ekonomikoje) atsirado ir verbalinis ekonominių reiškinių analizės metodas. Nepaisant verbalinio metodo privalumų, jis tam tikru laipsniu stabdė matematinių metodų plėtrą. XX a. pradžioje įsigalėjus ekonometrijai prasidėjo atvirkštinis procesas – statistinių metodų plėtra ir maržinalizmo nykimas, sukėlęs ekonomikos teorijos stagnaciją, tebevykstančią iki pat šių dienų. Maržinalizmo sugrįžimas galėtų ekonomikos teorijai suteikti efektingą postūmį.