Vilniaus universiteto (VU), latvių ir ispanų mokslininkų komanda, norėdama suprasti stuburinių bendrijų sandarą kritiniame gyvybės evoliucijai intervale – permo periode, ištyrė dėl jų retumo ypač sunkiai aptinkamas žuvų mikroliekanas Naujosios Akmenės karjere Lietuvoje ir Kūmas karjere Latvijoje. Mikropaleontologinis tyrimas „Cechšteino baseino Lietuvos–Latvijos regiono vėlyvojo permo ichtiofauna“ (A Late Permian Ichthyofauna from the Zechstein Basin, Lithuanian–Latvian Region) paskelbtas žurnale „Journal of Iberian Geology“.

Permo periodas, kurio metu susidarė gigantiškas Pangėjos superkontinentas ir atsirado žvėriadančiai ropliai – tolimieji žinduolių protėviai, pasibaigė prieš 252 milijonus metų didžiausiu masiniu išmirimu Žemės istorijoje. Tuometinė Baltijos šalių teritorija buvo padengta didžiuliu sūriavandeniu Cechšteino ežeru, kuris driekėsi nuo Škotijos šiaurės vakaruose iki Baltarusijos rytuose. Šiame ežere-jūroje susiklostė didžiuliai druskų ir metalų rūdų klodai, kurie šiuo metu yra kasami Vokietijoje ir Lenkijoje. Lietuva ir Latvija tuo metu buvo šio sūriavandenio baseino pakraštyje.

Cechšteino jūros paleogeografinė rekonstrukcija ir tirtų vietovių šiaurės Lietuvoje ir pietų Latvijoje geografinė padėtis

Pagrindinė tyrimo autorė VU geologijos doktorantė Darja Dankina, ištirpinusi šimtus kilogramų klinties, surado daugiau nei tūkstantį mikroskopinių kaulėtųjų ir kremzlinių žuvų dantukų ir žvynų, kurių taksonominė sudėtis, histologinės ypatybės ir geografinis pasiskirstymas atskleidė paskutinių turtingų gyvybės paleozojaus ekosistemų sandarą. Dalis nagrinėtų žvynų ir dantukų buvo ištirta ypač pažangia sinchrotronine kompiuterine mikrotomografija Šveicarijoje.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nors žuvys turėjo būti gana retos šioje ekstremaliomis sąlygomis pasižymėjusioje jūroje, jų įvairovė buvo didelė: buvo aptiktos kaulinių žuvų liekanos, taip pat kremzlinių žuvų žvynai ir dantukai, iš kurių vieni priklauso chimeroms, o kiti – tikrųjų ryklių protėviams.

„Mikroskopinis žuvų mikroliekanų charakterizavimas bus labai naudingas ateities paleontologiniams tyrimams, leisiantiems įvertinti taksonominius jūrinių stuburinių bendrijų pokyčius paleobaseinuose ne tik pagal ganėtinai retai aptinkamas pilnas organizmų liekanas, bet ir pagal kur kas dažnesnes dantų ir žvynų mikrofosilijas“, – pažymi mokslininkė.

Permo periodo ryklių žvynų 3D modelis, sudarytas naudojantis sinchrotronine mikrotomografija

Mikroliekanų gausos palyginimas laike ir erdvėje leido pateikti svarbias paleogeografines ir paleobiogeografines įžvalgas – lyginamoji analizė parodė, kad žuvų gausumas ir įvairovė buvo glaudžiai susiję su vandens gėlumo laipsniu. Žuvys buvo daug gausesnės dabartinės Latvijos teritorijoje nei Lietuvoje, nes tuo metu Latvija buvo pats baseino pakraštys, į kurį tiesiogiai įtekėdavo upės, turėjusios smarkiai praskiesti Cechšteino baseino sūrymus, ir taip paversdavo aplinką palankesne sudėtingesnei gyvybei.

Žuvų liekanų kiekis taip pat smarkiai svyravo laiko atžvilgiu. Didžiausi kiekiai buvo aptikti transgresijų (jūros lygio kilimo) epizodų metu. Transgresijų metu gėlesnis pasaulinio vandenyno vanduo per šiaurės Europos sąsiaurį įtekėdavo į Pangėjos superkontinento viduryje esantį sūrųjį Cechšteino baseiną, atskiesdamas baseino vandenį ir sukurdamas palankesnes sąlygas žuvims klestėti. Jūros lygio padidėjimai taip pat nulemdavo klimato šiltėjimą ir intensyvesnius kritulius, kurie papildydavo Cechšteino jūrą gėlu vandeniu.

Straipsnio „Cechšteino baseino Lietuvos–Latvijos regiono vėlyvojo permo ichtiofauna“ autoriai – VU doktorantė Darja Dankina, prof. Andrej Spiridonov, prof. Sigitas Radzevičius, Latvijos universiteto docentas Ģirtis Stinkulis ir Valensijos universiteto (Ispanija) doktorantė Esther Manzanares.

Tyrimas buvo paremtas Paleontologijos draugijos (JAV) Sepkoskio stipendijos ir Lietuvos mokslų tarybos projekto S-MIP-19-15 „Silūro periodo ekosistemų sąranga ir griūtis – bioįvairovės išlikimas ekstremalaus klimato sąlygomis“ lėšomis.