Liepos 8–11 d. Vilniaus universitete (VU) įvyko 24-oji Tarptautinės neuromokslų istorijos draugijos (International Society for the History of the Neurosciences, ISHN) konferencija.

ISHN – pasaulinio lygio organizacija, vienijanti mokslo istorikus, neurologus, psichologus, psichiatrus, farmacininkus, neurochirurgus, neuromokslininkus ir kitus specialistus. Draugijos konferencijos vyksta kartą per metus vis kituose pasaulio miestuose. ISHN tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp įvairių šalių mokslininkų, besidominčių neuromokslų istorija, skatinti tyrimus neuromokslų istorijos srityje, švietimą ir susidomėjimą neuromokslų istorija. Šių metų konferencija įvyko Vilniuje, minint VU 440 metų įkūrimo jubiliejų. Iki šiol, mūsų žiniomis, tokio pobūdžio konferencijų Lietuvoje nėra buvę.

Vienas konferencijos organizatorių prof. Algirdas Utkus yra Vilniaus medicinos draugijos, kurią įkūrė Jozefas Frankas 1805 m. ir kuri aktyviai skatina ir remia medicinos istorijos tyrinėjimus, pirmininkas. Konferencijos organizatorius dr. Ramūnas Kondratas, VU muziejaus direktorius, dar 1977 m. Harvardo universitete apsigynė disertaciją „Joseph Frank (1771–1842) and the Developement of Clinical Medicine“ ir padėjo pagrindus tolesniems medicinos istorijos tyrimams Lietuvoje. Organizatorės prof. Rūta Mameniškienė ir doc. Rasa Kizlaitienė yra recenzuojamame žurnale „Neurologijos seminarai“ skelbtų straipsnių epilepsijos ir išsėtinės sklerozės istorinių bruožų tema autorės. Prof. Dalius Jatužis ir dokt. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė 2016 m. ir 2017 m. ISHN konferencijose, vykusiose Mastrichte (Olandija) ir Bezansone (Prancūzija), skaitė pranešimus apie Lietuvos neuromokslų istoriją. ISHN, vadovaujama prezidento neuropsichologo J. Wayne’o Lazaro (Niujorkas, JAV), taip pat aktyviai prisidėjo prie renginio Vilniuje organizavimo.

Keturių dienų trukmės tarptautinė mokslinė konferencija vyko anglų kalba. Ją atidarė VU Medicinos fakulteto dekanas prof. A. Utkus istoriniu pranešimu apie VU įkūrimą ir plėtrą. Tą pačią dieną vykusiame simpoziume „Lietuvos neuromokslų istorija“ prof. D. Jatužis pristatė pranešimą apie prof. Valmanto Budrio (1958–2015) palikimą Lietuvos neurologijos istorijos ir neurologijos mokslo bei meno srityse. Prof. R. Mameniškienė perskaitė pranešimą apie traukulių diagnostiką ir gydymą XIX a. pradžios Vilniaus klinikose, doc. R. Kizlaitienė – apie išsėtinės sklerozės apraiškas XVII–XIX a. Lietuvoje. Doc. Vilma Gudienė papasakojo apie imperatorienės Marijos Fiodorovnos (1759–1828) nervų ligas ir jų gydymą 1807–1811 m. carinėje Rusijoje, dr. R. Kondratas – apie nervų sistemos fiziologijos aiškinimą Andriaus Sniadeckio (1768–1838) „Organinių būtybių teorijoje“. Gydytoja Tatjana Liakina lygino galvos skausmų klasifikaciją, pateiktą Marcelijaus Oktavijaus Malevičiaus disertacijoje, apgintoje 1829 m. imperatoriškajame VU, su tarptautine galvos skausmų klasifikacija, paskelbta 2018 m. Dr. Aistis Žalnora palygino eugenikos idėjas Vilniuje ir Kaune 1919–1939 m.

Kitomis konferencijos dienomis vyko simpoziumai, skirti galvos smegenų lokalizacijos teorijos pradininko Franco Jozefo Galo (1758–1828) palikimui (pranešimus skaitė doc. Paulas Elingas (Olandija), prof. Stanley Fingeris (JAV), doc. Catherine Storey (Australija), dokt. E. Sakalauskaitė-Juodeikienė) ir centrinės nervų sistemos grafinių vaizdų evoliucijai nuo viduramžių iki XIX a. pab. (pranešimus skaitė prof. Douglas J. Lanska (JAV), dr. Peteris J. Koehleris (Olandija), J. Wayne’as Lazaras (JAV), Boleslavas Lichtermanas (Rusija) ir kiti).

Išskirtiniai, didelio susidomėjimo sulaukę konferencijos pranešimai – tai prof. Moshe’s Feinsodo (Izraelis) paskaita apie Josiah Stickney Lombardo (1842–1904) vykdytą neinvazinę galvos smegenų termometriją, dr. Manon Auffret (Prancūzija) istorinė apomorfino apžvalga, prof. Axelio Karenbergo (Vokietija) pranešimas apie dviejų nacistinės Vokietijos neurologų Maxo Nonne’s ir Otfrido Foersterio veiklą, Nicolettos Caputi (Italija) – apie neurologinių ligų (insulto, Parkinsono ligos, neurosifilio, migrenos, demencijų) sąsajas su meniniais gabumais, Uwe’s J. Neubauerio (Vokietija) – apie chirurginį ekstradurinių hematomų gydymą XVIII a. pradžioje, prof. Nicholo J. Wade’o (Didžioji Britanija) – apie istorines stereoskopijos, binokulinio matymo teorijos ištakas su praktinėmis demonstracijomis, Andrew J. Waclawiko (JAV) – apie galvos smegenų transiliuminacijos (Chun Gun) metodą, taikytą prieš sukuriant kompiuterinės tomografijos (KT) aparatą, Barto Lutterso (Olandija) – apie istorinius spina bifida chirurginius gydymo metodus ir jų evoliuciją, prof. Gül A. Russell (JAV) – apie camera obscura ir viduramžių arabų mokslininkų laimėjimus optikos srityje ir daugelis kitų.

Konferenciją iš dalies rėmė Lietuvos mokslo taryba ir Vilniaus universitetas. Konferencijos programą ir pranešimų santaukų knygą galima rasti ISHN svetainėje.