Technologijoms ir skaitmenizacijai veržiantis į priekį, auga poreikis aptarti galimus teisės pokyčius, kurie pagelbėtų pasitinkant šiuolaikinius iššūkius. Spalio 12 d. Vilniaus universiteto (VU) Mokslo komunikacijos ir informacijos cente vyko tarptautinė mokslinė konferencija „The Digital Asset Revolution: Opportunities and challenges“. Konferencijoje mokslininkai dalinosi savo žiniomis ir diskutavo įvairiais teisės ir skaitmenizacijos klausimais – nuo technologinių iššūkių apsaugant privatumą iki duomenų ir skaitmeninio turto nuosavybės užtikrinimo.

Konferenciją pradėjęs profesorius Vytautas Nekrošius savo kalboje pabrėžė šio renginio temos svarbą, ypač Lietuvoje. VU Teisės fakulteto dekanas doc. Haroldas Šinkūnas dalyviams priminė, kad turtas gali būti ne tik materialiai apčiuopiamas, todėl turime persvarstyti klausimus, susijusius su nuosavybe, kuri neturi fizinės formos.

Skaitmeninis pasaulis kuria naujas kliūtis duomenų privatumui, turto nuosavybės ir jo turėjimo suvokimui. Būtent šios temos buvo nagrinėjamos pirmoje konferencijos diskusijoje. Privačios informacijos saugumui pavojų kelia socialiniai tinklai ir kitos interneto platformos, kurios, kaip pastebėjo profesorė Natalie Banta Lynner, buvo sukurtos negalvojant apie mirtį ir kas turėtų būti daroma su paskyra, kurios savininkas mirė. „Šiai temai, kas turi vykti po mirties, vis dar skiriamas menkas dėmesys“, – apibendrino ji. Skaitmenizacija atveria ir kitą problemą – kaip užtikrinti kiekvieno asmens duomenų, sutelktų didžiulėse bazėse, saugumą? Prof. Kinga Flaga-Gieruszyńska ir dr. Aleksandra Klich dalijosi įžvalgomis apie galimas rizikas asmens duomenų, esančių 17 mln. Lenkijos gyventojų aptarnaujančios sveikatos priežiūros platformoje, privatumui. Iš Nyderlandų atvykę profesoriai Matthias Haentjensas ir Sjefas van Erpas pristatė gilią ir išsamią analizę apie pagrindinius skaitmeninio turto aspektus ir su jais siejamus teisinius klausimus. Jų pranešimai praturtino konferenciją žiniomis apie šios sparčiai besivystančios srities sudėtingumą.

Antroje diskusijoje mokslininkai koncentravosi į skaitmeninio turto keliamus iššūkius. Doc. Rimantas Simaitis pasiteiravo dalyvių: „Ar skaitmeninio turto kilimas turėtų pakoreguoti teisės taikymą?“ Dauguma auditorijos atsakė teigiamai. Doc. Laurynas Didžiulis dalijosi išskirtinėmis žiniomis savo pristatyme „Digital Assets in the Realm of Private Law“. Reikšmingas buvo ir dr. Andriaus Smaliuko pranešimas, kuris patraukė auditorijos dėmesį vertingomis įžvalgomis apie skaitmeninių turtų naudojimą kaip užstatą. Dr. Neringa Gaubienė ir dr. Kristina Pranevičienė kėlė svarbius klausimus: kaip galima įvertinti skaitmeninį turtą? Kaip nugalėti teisinių sistemų skirtumus, kylančius tarptautiniu lygmeniu? Kaip užtikrinti anonimiškumą?

Kriptovaliutų istorija prasidėjo 2009 m., kai bitkoinas buvo išleistas kaip atvirojo kodo programinė įranga. Tačiau rengti teisinį kriptovaliutų reguliavimą pradėta neseniai. Šiais metais Europos Sąjunga priėmė reglamentą dėl kriptoturto rinkų (MiCA), kurį tyrė profesorė Claudia Sandey. Ji pastebėjo, kad tam tikros nuostatos nėra tinkamos kriptoturtui, trūksta aiškių ribų tarp vartotojų ir finansų teisės: „Tai yra kompromisas ir valdžios institucijoms palikta daug laisvės interpretacijoms.“ Kituose trečiosios diskusijos pranešimuose daugiau dėmesio buvo skiriama situacijai Lietuvoje. Doc. Martynas Endrijaitis pristatė Valstybinės mokesčių inspekcijos naudojamus įrankius, kuriais siekiama užtikrinti sklandžią pagalbą gyventojams ir savalaikį mokesčių surinkimą. Dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė ir dr. Edvinas Meškys dar kartą pažymėjo, kad kriptovaliutos nėra reguliuojamos valstybės, ir išsamiau išnagrinėjo praktines situacijas.

Ketvirtoje konferencijos diskusijoje pranešimus skaitė doktorantai. Buvo aptariama galimybė informaciją, susijusią su skaitmeniniais turtais, įtraukti į duomenis apie skolininko pajamas. Floor Veldhuis, doktorantė iš Nyderlandų, kalbėjo apie prieigą prie informacijos apie skolininko turtą, esantį skaitmeniniame pasaulyje, o doktorantas Eimantas Kadys pristatė nuosavybės teisės sistemą Lietuvoje. Doktorantė Evelina Kvederavičiūtė pateikė išsamią ekonomikos mokslo apžvalgą ir aptarė kartu su prof. Alfreda Šapkauskiene rengto tyrimo apie Centrinio skaitmeninio banko valiutas rezultatus. „Kriptovaliutos – per mažos mūsų rūpesčiui, bet per didelės, kad galėtume ignoruoti“, – kalbėjo doktorantė. Išsamią analizę pristatė doktorantė Agnė Smagurauskaitė, skaičiusi pranešimą „The Principle of Reverse Solicitation under MiCA Regulation and Why Non-European Companies Will Have a Competitive Advantage“.

Baigiamasis ir vienas ryškiausių konferencijos momentų – įkvepianti ir šviesias ateities perspektyvas žadanti profesoriaus Sjefo van Erpo kalba.

Konferencija „The Digital Asset Revolution: Opportunities and challenges“ pritraukė beveik 20 pranešėjų, atvykusių iš JAV, Nyderlandų, Italijos ir Lenkijos. Renginyje dalyvavo apie 100 žmonių. Visi pranešimai buvo filmuojami, konferencijos vaizdo įrašas bus paskelbtas internete.

Konferencijos organizatoriai dėkoja gerbiamiems pranešėjams ir dalyviams, kurių buvimas ir indėlis praturtino šį išskirtinį renginį. Be to, organizatoriai nori pareikšti ypatingą padėką konferencijos rėmėjams, kurių palaikymas prisidėjo prie šio renginio sėkmės: pagrindinis partneris – advokatų kontora „Sorainen“, kiti partneriai – advokatų kontoros „Amlex“ ir „Confidence“.