Konferencijos dalyviai

Lapkričio 30 – gruodžio 1 d. Vilniaus universitetas (VU) kartu su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu organizavo konferenciją „Culture and Imaginary Facing the War“, kurioje beveik trisdešimt kultūros, mokslo ir žiniasklaidos ekspertų iš įvairių Europos šalių diskutavo apie karo poveikį idėjoms bei kultūrai ir apie tai, ką kultūra gali padaryti karo akivaizdoje.

„Kalbėdami apie karą dažnai akcentuojame ginkluotės, technologijų, strategijų, visuomenės pasirengimo ir valios pranašumus. Kultūra dažniausiai lieka šio pokalbio paraštėse. Tai dažnai vertinama kaip taikos meto prabangos dalis. Bet ar nėra taip, kad kaip tik kultūros kontūrai įprasmina ir pagrindžia tai, dėl ko iš tikrųjų yra kovojama? Ar kultūra nėra ir paguoda, ir katalizatorius didžiojoje kovoje dėl Europos sienų?“ – tarptautinės konferencijos atidarymo kalboje klausė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Prof. Rimvydas Petrauskas

Pirmąją konferencijos dieną daugiausia dėmesio buvo skiriama Europos (ypač Vidurio ir Rytų) istorijos ir geografijos reprezentacijai, naratyvų sklaidos klausimams. Inauguracinę diskusiją „Ideas from Central Europe“ moderavo VU Filologijos fakulteto docentas Vilius Bartninkas. Anot mokslininko, diskusijos apie kultūrą karo akivaizdoje yra itin svarbios ir turėtų būti tęsiamos: „Europiečių diskusijos apie karo Ukrainoje poveikį Europos kultūrai yra svarbios. Jos parodo, kad bendro supratimo vis dar neturime. Vis dar girdime kai kurių Vakarų intelektualų bandymus orientalizuoti Rytų Europą, matyti Ukrainą kaip postkolonijinį „kitą“, atskirti Rusijos imperinę politiką nuo kultūros. Esminiai klausimai apie tai, kaip atlikti dekolonizaciją šioje kultūrinėje erdvėje, nėra užduoti. Tai reiškia, kad turime kalbėtis toliau. Lietuvos vaidmuo – reikšmingas. Turėtume diskusijose neduoti ramybės kaip sokratinis gylis.“

Doc. Vilius Bartninkas

VU Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė doc. Inga Vidugirytė-Pakerienė dalyvavo diskusijoje apie Rytų Europos sienos ribas. „Turint omenyje, kad Ukrainos klausimai mums jau yra seniai paaiškėję ir visapusiškai aptarti, šiuo atveju jaučiau, kad prancūzams pokalbiai buvo reikalingesni nei mums. Kita vertus, į šią konferenciją jie atsinešė kaip palikimą išpuoselėtą debatų kultūrą. Buvo džiugu patirti, kad nauja karo realybė pakeitė daugumos kalbėjusių prancūzų požiūrį į Rusiją. Kartu sužinojome apie prancūzų norą artimiau pažinti ir bendradarbiauti su šalimis, kurios kaip kultūrinės partnerės anksčiau jiems nebuvo tokios įdomios. Buvo smagu matyti, su kokiu džiaugsmu prancūzų kultūra atsiveria Lietuvai“, – įspūdžiais apie konferenciją dalijasi docentė.

Doc. Inga Vidugirytė-Pakerienė

Antrąją dieną diskusija plėtėsi į kultūros veikėjų telkimą karo Ukrainoje sukeltų sukrėtimų kontekste. Kultūros organizacijos „Circulo de Bellas Artes“ Madride direktorius Valerio Rocco Lozano, dalyvavęs diskusijoje „What Can Culture Do in the Face of War?“, mano, kad kultūra turėtų prisidėti prie stipresnės ir vieningesnės Europos: „Dabartiniais sunkiais laikais mūsų žemyne (ne tik dėl karo) kultūra turėtų atlikti lemiamą vaidmenį, peržengiant nacionalines perspektyvas, prisidedant prie stipresnės ir vieningesnės Europos. Europos Sąjungos institucijos turėtų įgyvendinti drąsesnę bendrą Europos kultūros politiką. Meninė laisvė ir kultūrinės teisės yra būtinos tikrai demokratijai egzistuoti, todėl jos turi būti stipriai saugomos kiekvienoje valstybėje narėje.“

Valerio Rocco Lozano (dešinėje)

VU vykusi konferencija yra Prancūzų instituto Lietuvoje inicijuojamo naujo viešų debatų ciklo „Karo akivaizdoje – Europos dialogas“ dalis. Šio projekto tikslas – skatinti dialogą ir debatus apie sukrėtimus Europoje, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje.