Sausio 31 – vasario 6 d. Tartu vyko tarptautinis projektas, kuriame dalyvavo studentai iš keturių valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos. Į projektą, kuriame diskutuota ir ieškota atsakymų į svarbiausius su aukštuoju mokslu susijusius klausimus, buvo pakviesta ir delegacija iš Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA).

Svarbu pritaikyti patirtį

Bolonijos proceso įgyvendinimas, jo tolimesnė raida ir skirtingų aukštojo mokslo sistemų analizė tapo banalia kasdienybe projekte dalyvavusiems studentams. „Puiku, kad šiuos itin svarbius ir aktualius studentams klausimus galėjome aptarti su kolegomis iš kitų Europos šalių. Dalydamasis skirtinga patirtimi gali rasti kur kas daugiau išeičių“, – džiaugėsi VU SA tarptautinės srities koordinatorė Justina Kaminskaitė.
Diskusijos darbo grupėse leido pažvelgti į įvairias Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje esančias bėdas kitu kampu. Įvairių aukštojo mokslo sistemų lyginimas ir analizė parodė, kad neverta stengtis išspręsti viską patiems, nes daugeliui Lietuvoje egzistuojančių problemų jau yra pasiūlyti laiko ir kitų aukštojo mokslo sistemų patikrinti vaistai.
„Kam išradinėti dviratį antrąkart? Reikia pripažinti, kad mes nesame unikalūs ir problemos, kurias dabar bandome spręsti, kitų jau yra išspręstos. Žinoma, nereikia pamiršti socialinių ir kultūrinių skirtumų, bet tai tik kosmetiniai pakeitimai, o ne naujos koncepcijos kūrimas“, – aiškino VU SA atstovas ryšiams su visuomene Arminas Varanauskas.

Socialinės sąlygos universitete gerės

Projekte dalyvavę studentai turėjo progą ne tik apsvarstyti akademinius procesus, vykstančius jų ir kaimynų šalyse, bet ir išnagrinėti esamas socialines sąlygas bei teikiamas garantijas, tautinių mažumų integravimą į aukštojo mokslo sistemą ir pilietiškumo skatinimą.
„Palyginti su suomiais, mes esame smarkiai atsilikusi valstybė, bet kita vertus, jei panagrinėsime sąlygas, kuriomis vystėsi jų visuomenė, tuomet viskas nėra taip jau blogai, tiesiog dar turime labai daug kur pasitempti. Reiktų daugiau dėmesio skirti studentų socialinei gerovei – bendrabučiai, valgyklos, paskolos ir stipendijos – svarbiausios ir labiausiai tobulintinos sritys“, – veiklos prioritetus vardijo VU SA socialinės srities koordinatorė Kristina Žalnieriūnaitė.

Ryšiai nenutrūko

Nors projektas baigėsi prieš pusantro mėnesio, bet dalyviai vis dar bendrauja tarpusavyje. „Internetu bendraujame su latviais, vieno Suomijos universiteto studentų atstovybės viceprezidentas buvo atvykęs aplankyti mūsų į Lietuvą, o su kolegomis iš Mykolo Romerio universiteto dažnai susėdame prie bendro stalo padiskutuoti apie šiuo metu vykstančią aukštojo mokslo reformą. Sužinojome ir supratome daugybę naudingų dalykų, kurių vienas svarbiausių – kam mokytis iš savo klaidų, jei gali iš svetimų“, – projekto naudą komentavo A. Varanauskas.