Biotechnologijų, medicinos ir farmacijos sričių pažangai apžvelgti, pasidalyti sukauptomis žiniomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rugsėjo 10–12 d. vyko tarptautinis forumas „Life Sciences Baltics 2014“. Jame Vilniaus universiteto mokslininkai pristatė savo veiklą, svarbiausius gyvybės mokslų pasiekimus.

Gamtos mokslų fakulteto (GMF) dekanas prof. dr. Osvaldas Rukšėnas, apibūdindamas VU ekspoziciją, pabrėžė, kad fakultetas siekia supažindinti su dviem pagrindiniais dalykais. Pirmasis – su biotechnologijomis ir biofarmacija susijusios studijų programos, antrasis – atliekamų tyrimų temos ir jų rezultatai.

Forumo dalyviai ir svečiai galėjo susipažinti su Saulėtekyje kylančiu Jungtiniu gyvybės mokslų centru (JGMC). Pagrindinis projekto tikslas – sukurti gyvybės mokslų tyrimų ir studijų centrą, skirtą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms. Anot GMF Botanikos ir genetikos katedros vedėjo prof. habil. dr. Juozo Rimanto Lazutkos, JGMC yra visko, kas pristatoma „Life Sciences Baltics 2014“ VU ekspozicijoje, kevalas. „Tai kylantis technologiškai modernus pastatas, kurio esmė – ten dirbantys žmonės. Tai mokslininkai, studentai, institutų atstovai, kurių dauguma dalyvauja šiame forume. Labai svarbus bendradarbiavimas su verslu. Čia pat yra UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ stendas, prie kurio stovi mano studentai“, – džiaugėsi prof. habil. dr. J. R. Lazutka.

Šalia JGMC bus įkurtas Biotechnologijų verslo inkubatorius. Pasak profesoriaus, planuojama, kad jame galėtų įsikurti 7–8 nedidelės jaunos įmonės. „Didelės kompanijos paprastai prasideda nuo kelių žmonių ir, jei negeneruosime mažų įmonių, šis srautas gali nutrūkti“, – aiškino GMF Botanikos ir genetikos katedros vedėjas.

Verslo ir mokslo bendradarbiavimą taip pat stiprins JGMC Atviros prieigos centras (APC). „Siekėme, kad prie įrangos, pirktos iš struktūrinių fondų lėšų, Lietuvos ir užsienio mokslininkams, verslininkams būtų suteikta laisva prieiga“, – teigė VU mokslo ir inovacijų direktorė Vida Lapinskaitė. JGMC APC apima keturis VU padalinius – Biotechnologijos ir Biochemijos institutus, GMF bei Medicinos fakultetą. Tarp JGMC APC parnerių – žinomos Europos ir Lietuvos įmonės – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, Suomijos „Medix Biochemica“, Jungtinės Karalystės „Abcam“, Lietuvos UAB „Profarma“, UAB „Baltymas“, UAB „IMD technologies“ ir kt.

Biotechnologijos instituto ekspozicijos dalyje pateikiamos instituto mokslininkų tyrimų sritys ir nauja rekombinantinių selenoproteinų gamybos technologija. Grafikais, brėžiniais ir nuotraukomis pristatomi Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų, DNR modifikacijos tyrimų, Eukariotų genų inžinerijos, Imunologijos ir ląstelės biologijos, Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų bei Bioinformatikos skyriai. „Selenocisteino išskyrimui naudojame visai kitą mechanizmą nei ląstelė. Galime pagaminti bet kurį baltymą, į kurio struktūrą įvedama ši reta amino rūgštis“, – tvirtino DNR modifikacijų tyrimų skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas.

Informacija apie savo veiklos ypatumus dalijosi ir Biochemijos institutas. Pasak jo direktoriaus dr. Kasčio Krikštopaičio, per ilgus darbo metus susiformavo dvi pagrindinės kryptys: baltymų, fermentų struktūros, funkcijų ir panaudojimo tyrimai ir tyrimai, susiję su genų struktūros, raiškos bei ląstelių signalinių sistemų veikimo klausimais. Institute atliekami biochemijos, biotechnologijos, biofizikos, chemijos mokslo krypčių moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai.

Šiame forume dalyvavo ir trys šiemet Vilniaus universitete gimusios pradedančiosios įmonės: UAB „Ubique calculus“, UAB „Nanoavionika“ ir UAB „Bioanalizės sistemos“.

Pirmasis bendrovės „Ubique calculus“ (liet. Skaičiavimai visur) sukurtas produktas – eksperimentinių duomenų analizės ir parametrų skaičiavimo programa. „Ji nustato reakcijų greičius: kaip greitai vienas reagentas virsta kitu arba kaip greitai įvyksta tam tikra reakcija? Kas vyksta kolboje, galima aprašyti paprastomis cheminės reakcijos lygtimis. Eksperimentiniai duomenys aprašomi tam tikra schema ir tam tikromis greičio konstantomis. Jos fundamentaliai įdomios tuo, kad jeigu žinome, kaip greitai vyksta vienas ar kitas procesas, galime jį valdyti. Pavyzdžiui, galime nuspręsti, per kiek laiko vienas ar kitas vaistas bus pašalintas iš organizmo“, – pasakojo vienas įmonės įkūrėjų, VU Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantas Justinas Daugmaudis. Jį papildė bendrovės direktorius, VU Biochemijos instituto doktorantas Audrius Laurynėnas, pateikdamas ebolos viruso atvejį: „Iš tikrųjų Pasaulio sveikatos organizacija neapgaudinėja, kalbėdama apie šio viruso plitimo mastą. Manoma, kad bus sudėtinga su juo susitvarkyti. Iš mūsų grafiko galima pasakyti, kad epidemija truks gana ilgai, jeigu atitinkamos organizacijos jos nesustabdys. Dabar ši epidemija įgauna eksponentinį augimo mastą.“

UAB „Nanoavionika“ žinoma vieno pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ projektu. „Kadangi jis buvo sėkmingas, pamatėme nišą nanopalydovų komponentų ir programinės įrangos komercializavimui. Orientuosimės į Vakarų Europos šalis, JAV, galbūt Artimuosius Rytus. Pastebėjome dar vieną rinkos nišą – Rytų Europą. Joje nanopalydovai dar nėra itin gerai atrasti“, – teigė Linas Sargautis, šios bendrovės marketingo vadovas. Jis atskleidė, kad UAB „Nanoavionika“ prisideda prie antrojo VU palydovo „LituanicaSAT-2“ kūrimo. Jis turėtų tirti žemąjį termosferos (apie 100 km nuo Žemės) sluoksnį, o į orbitą šį palydovą planuojama paleisti 2016 m. antrąjį ketvirtį kartu su 49 kitų šalių nanopalydovais.

UAB „Bioanalizės sistemos“ direktorius dr. Marius Dagys forume demonstravo prietaisą, iš, tarkime, vieno kraujo pavyzdžio nustatantį keturių parametrų – šlapalo, gliukozės, natrio ir kalio – koncentraciją. „Mums reikia dar šiek tiek investicijų, kad įrengtume gamybos liniją, atliktume sertifikavimą. Manome, kad prietaisas atsipirks, nes konkurentų šiuo metu nėra. Mūsų pirkėjai bus medicinos įstaigos, hemodializės centrai, teikiantys kraujo valymo paslaugas“, – įsitikinęs mokslininkas. Jis su savo komanda paskaičiavo, kad Lietuvoje tokių prietaisų reikėtų apie 180, Europos Sąjungoje – apie 45 000.