K. Ostapenko nuotr.

Meninė patirtis moksliniame darbe gali ne tik padėti perteikti sudėtingas idėjas, bet ir tapti unikaliu savirefleksijos įrankiu. Vilniaus universiteto (VU) psichologijos mokslų daktarė Violeta Cimalanskaitė-Kazlauskienė, dalyvaujanti konkurse Dance Your PhD, pasakoja, kaip kūrybinis procesas šokio forma leido iš naujo pažvelgti į jos disertacijos esmę ir atrasti naują ryšį su savo darbu.

Pasak mokslininkės, ši patirtis panaikino per disertacijos rašymą susikaupusį nuovargį ir „reabilitavo“ jos santykį su darbu, suteikdama galimybę aiškiau pamatyti ir perteikti savo tyrimų žinią plačiajai auditorijai.

Įkvėpimo šaltinis – pirmasis lietuviškas laimėjimas

Mokslininkė, dalyvaujanti konkurse Dance Your PhD, sako, kad apie šį projektą sužinojo 2022 m., kai ją sužavėjo VU doktoranto Povilo Šimonio kūrinys. Povilo vaizdo klipas, laimėjęs konkursą, per šokį perteikė chemijos srities disertacijos idėjas. Jis išsiskyrė estetika, humoro jausmu ir sudėtingų mokslinių idėjų perteikimu per judesį bei metaforas. Ši sėkmės istorija ne tik įkvėpė Violetą, bet ir parodė, kad mokslines temas galima perteikti kūrybiškai ir universaliai. Tuo metu, būdama doktorantė, ji pirmą kartą pradėjo rimtai svarstyti galimybę dalyvauti projekte ir nusprendė savo socialinių mokslų srities disertaciją „Teistų asmenų sprendimų priėmimas dėl sukčiavimo nusikaltimų darymo“ išreikšti šokio kalba.

Mintis galutinai subrendo netikėtame pokalbyje su VU Kinetinio teatro režisieriumi Andriumi Pulkauninku, kai jis draugiškai paklausė: „Kada šoksim pagal tavo disertaciją?“

Šis klausimas ne tik dar labiau paskatino Violetą veikti, bet ir įkvėpė naujai pažvelgti į kūrybos ir mokslo sąsajas. Kadangi mokslininkė 7 metus buvo šokusi VU Kinetiniame teatre, tačiau disertacijos rašymo laikotarpiu buvo nutolusi nuo teatro, ši galimybė tapo asmeniniu kvietimu sugrįžti į kūrybinę erdvę.

Dalyvavimas projekte tapo būdu sujungti dvi svarbiausias jos gyvenimo sritis – mokslą ir meną. Tai buvo ne tik kūrybinis iššūkis, bet ir unikali galimybė iš naujo permąstyti savo tyrimą bei jį pristatyti visiškai kitu formatu.

Kūrybinio proceso iššūkiai ir atradimai

Violeta pabrėžia, kad kūrybinis procesas atskleidė meno ir mokslo ribų reliatyvumą. Nors mokslininkai ir menininkai dažnai laikomi skirtingų profesinių kategorijų atstovais, ji įsitikino, kad abiejose srityse slypi kūrybiškumo poreikis.

„Kiekvienas mokslininkas, siekiantis kažko naujo, turi pasitelkti savyje glūdintį menininką, kaip ir menininkas, norėdamas perteikti bendražmogiškai svarbią žinutę, privalo būti smalsus ir tyrinėjantis kaip mokslininkas“, – sako ji.

Šis procesas leido mokslininkei atitrūkti nuo mokslinių detalių, statistinių reikšmių ir įprastos analizės, įsiklausyti į platesnį savo darbo kontekstą. Žvelgdama į tyrimą tarsi iš paukščio skrydžio, ji ne tik aiškiau išgrynino pagrindines idėjas, bet ir atrado naujų galimybių tęsti savo mokslinį darbą.

Kūrybinis procesas prasidėjo nuo svarbiausios užduoties – rasti būdų, kaip perteikti disertacijos idėjas taip, kad visa kūrybinė komanda jas suprastų ir galėtų laisvai interpretuoti. Pasitelkus VU Kinetinio teatro trupę, muzikos ir vaizdo kūrėjus, vyko intensyvios diskusijos apie galimus meninius sprendimus. Pagrindinė disertacijos tema – dvejopo informacijos apdorojimo teorija, nagrinėjanti automatinius ir analitinius mąstymo procesus – reikalavo išsamiai apsvarstyti, kaip per muziką, judesį ir simbolius perteikti šių procesų skirtumus ir tarpusavio sąveiką.

Kūrybinis darbas buvo daugiasluoksnis ir sudėtingas: nuo idėjų generavimo iki choreografijos ir filmavimo sprendimų. Kiekvienas komandos narys turėjo savo atsakomybės sritį, tačiau didžiausią įspūdį paliko momentas, kai pradėjo ryškėti visas kūrinio vaizdas – muzika, personažai, klipo scenarijus ir choreografija. Šiame procese mokslininkei svarbiausia buvo stebėti, kaip kolektyvinė kūryba gimdo netikėtas metaforas ir išraiškos formas, stiprinančias visos komandos kūrybinę empatiją. „Man atrodo, kad šis bendras darbas mus visus suartino ir leido giliau pažinti vienas kitą“, – apibendrina savo disertaciją sušokusi mokslininkė.

Kai šokis tampa tiltu tarp mokslo ir kūrybiškumo

Šokio projekto patirtis radikaliai pakeitė Violetos požiūrį į jos atliktą mokslinį darbą. Iki tol į tyrimą ji žiūrėjo iš arti, gilindamasi į detales, tokias kaip statistinės vertės ar eksperimento kintamieji, tačiau šokio kūrimo procesas leido pažvelgti į savo disertaciją iš toliau, tarsi atsiribojus. Atsitraukusi nuo detalių, ji aiškiau pamatė pagrindines darbo idėjas ir įprasmino pozityvią žinutę, slypinčią jos tyrime. Svarbiausia, šokio projektas padėjo „nuplauti“ per disertacijos rašymą susikaupusį nuovargį ir „reabilitavo“ jos santykį su moksliniu darbu, suteikdamas naujos energijos ir idėjų. Projektą finansavo VU Kultūros centras, šitaip padėdamas įgyvendinti kūrybinės komandos idėjas.

Mokslininkė tiki, kad šokio klipas padės perteikti sudėtingas jos disertacijos idėjas platesnei auditorijai, ypač tiems, kuriems mokslinė literatūra yra sunkiau prieinama. Per šokį buvo išgrynintos ir pristatytos pagrindinės darbo idėjos, nepaisant kalbos barjerų. Ji nekantriai laukia atsiliepimų iš žmonių, kurie pirmą kartą susipažins su disertacija per sukurtą vaizdo klipą, nes jų reakcijos leis įvertinti, ar pavyko aiškiai perteikti mokslinio darbo esmę.

Pasak VU psichologijos mokslų daktarės V. Cimalanskaitės-Kazlauskienės, menas skatina kūrybiškumą, įgalina naujas idėjas ir padeda mokslą pristatyti inovatyviais būdais, kurie sujungia bendruomenę ir įkvepia jos narius. Menas ir mokslas kartu gali veikti kaip galingas komunikacijos įrankis, atveriantis platesnius horizontus.

Dance Your PhD – tai nuo 2008-ųjų žurnalo „Science“ organizuojamas konkursas, kuriame mokslininkai šokio forma kūrybiškai pristato savo disertacijų tyrimus. Dalyviai kuria vaizdo klipus, naudodami judesį, simbolius ir vaizdus, siekdami suprantamai perteikti sudėtingas mokslines idėjas. Konkursas apima įvairias mokslo sritis, o vertinami ne tik meniniai sprendimai, bet ir gebėjimas meno kalba aiškiai komunikuoti mokslo idėjas. Šiame konkurse dalyvauja mokslininkai ir doktorantūros studentai iš fizikos, chemijos, biologijos ir socialinių mokslų sričių.