Devynioliktus metus vis kitoje valstybėje vykstantis tarptautinis komunikacijos simpoziumas „GlobCom“ šiemet pirmą kartą organizuotas Lietuvoje, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakultete. Per 300 ryšių su visuomene ir korporatyvinės komunikacijos programų studentų iš 16 pasaulio valstybių universitetų susivienijo bendram tikslui – sukurti Lietuvos įvaizdį stiprinančią komunikacijos kampaniją.

Tris mėnesius devynios studentų komandos iš viso pasaulio analizavo Lietuvos matomumą, žinomumą, ankstesnes kampanijas, sėkmes bei nesėkmes ir pateikė savo siūlymus, kaip Lietuvai tapti patrauklesne valstybe.

Projektų pusfinaliuose ir finale, vykusiuose gegužės 27–29 d., dalyviai Lietuvą pristatė įvairiais pjūviais – nuo meno diplomatijos priemonių iki technologijų uostų, nuo kelionių šeimoms prie jūros iki skrydžių oro balionais ir startuoliams skirtų konferencijų bei verslo susitikimų. Kiekviena komanda stengėsi pasiūlyti komunikacijos priemonių rinkinius, suteikiančius galimybę papasakoti Lietuvos istoriją ir pakviesti mūsų šalyje apsilankyti, dirbti ar gyventi. Projektai buvo vertinami atsižvelgiant į kūrybiškumą, pritaikomumą, aiškią struktūrą, tinkamumą komunikuoti globaliai ir pristatymą.

„Šių metų projektas buvo išskirtinis dėl keleto priežasčių. Viena vertus, kitų valstybių studentai, niekada iki tol nesilankę mūsų šalyje, turėjo kurti komunikacinius projektus, kuriais didintų Lietuvos žinomumą ir ieškotų Lietuvos išskirtinumo. Dideliu išbandymu tapo neeilinė visą pasaulį paveikusi ir mūsų darbo rutiną pakeitusi situacija. Pirmą kartą renginys vyko virtualiai ir studentų komandoms tai buvo dar vienas iššūkis – savo projektus tarptautinei vertinimo komisijai pristatyti internetinėje erdvėje“, – sako projekto iniciatorė, VU Komunikacijos fakulteto docentė dr. Renata Matkevičienė.

Tarptautinės vertinimo komisijos verdiktu išrinkta geriausia komanda, pristačiusi Lietuvą kaip žalią ir aplinkai draugišką šalį, kuriančią ateitį. Šios komandos nariai siūlė į komunikaciją įtraukti pasaulyje žinomus nuomonės formuotojus, o reklamos kampanijoje – išlaikyti sinergiją tarp gilių tradicijų ir ateities, tarp natūralios laukinės gamtos ir technologinių sprendimų. Studentai iškėlė ir idėją Lietuvoje organizuoti festivalį, kuriame būtų sujungti visi kampanijoje minimi aspektai, sukurtas verslo kontaktų klubas, organizuojami įvairūs meno seminarai, pristatoma maisto kultūra.

Kaip teigia projekto idėją palaikęs ir projektus vertinęs Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas, simpoziumas „GlobCom 2020“ suteikė išskirtinę galimybę išgirsti Lietuvos ir užsienio ekspertų, taip pat įvairių šalių studentų vertinimą ir nuomonę, kokie sprendimai galėtų padidinti mūsų šalies žinomumą.

„Mums, kaip Lietuvos įvaizdžio komandai, dirbančiai su ilgalaike šalies komunikacijos strategija, tai labai svarbu išgirsti. Šalies įvaizdis yra veikiamas daugybės veiksnių ir dažnai mūsų įsivaizdavimas kito akimis, ypač Lietuvą matančio pirmą kartą, atsiskleidžia kitaip, leidžia pamatyti save iš šono ir priimti tikslesnius sprendimus“, – po renginio kalbėjo M. Gurskas.

Šių metų projekte dalyvavo ir VU Komunikacijos fakulteto verslo informacijos vadybos III kurso studentai.

Studentė Miglė Pupienytė sako, kad pradėjusi dirbti su studentais iš užsienio pastebėjo, jog egzistuoja skirtumai, kaip kitų šalių studentai reiškia savo mintis ir supranta tam tikrus dalykus.

„Mūsų komandoje darbas vyko gana sklandžiai, buvome susiskirstę į mažesnes grupes, kuriose dirbome. Didžiausių sunkumų kildavo, kai reikėdavo žmonėms įrodyti, kad kokia nors tema visiškai netinkama ir neišsiskirs konkurse arba koks nors dizainas yra tiesiog negražus. Pradžioje to nesuprasdavau ir būdavo sunku bendrauti, o paskui supratau, kad tai, kaip grožį suvoks indai ir lietuviai, labai skiriasi, net ir šiais laikais, kai, atrodo, viskas taip globalu. Tokioje situacijoje negalima nieko kaltinti ir nieko nepavyks įrodyti – turi tiesiog stengtis atrasti kompromisą. Tai tikriausiai ir yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos suvokiau šito projekto metu“, – apie savo patirtį pasakoja studentė M. Pupienytė.

Nepaisant kultūrinių skirtumų, projekte dalyvavę VU Komunikacijos fakulteto studentai teigiamai atsiliepia apie projekto metu įgytą tarpkultūrinio bendradarbiavimo patirtį. „Dalyvavimas šiame projekte buvo tikrai puiki patirtis. Buvo įdomu bendrauti ir kartu dirbti su studentais iš įvarių pasaulio vietų, palyginti, kaip skiriasi studijos ir mokomieji dalykai mūsų universitetuose, kokios ryšių su visuomene taktikos taikomos kitose pasaulio šalyse“, – savo įspūdžiais dalijasi studentė Karolina Pavilonytė.

Studentams teko susidurti ne tik su kultūriniais skirtumais. Kitas iššūkis – kaip organizuoti darbą, kai tarptautinių komandų nariai gyvena skirtingose laiko juostose. „Dalyvavusių šalių buvimas skirtingose laiko juostose, sakyčiau, netgi padėjo efektyviau vykdyti projektą, nes kol Lietuvoje būdavo naktis, darbavosi kiti dalyviai, o kai ateidavo naktis pas juos – pradėdavome dirbti mes. Apsikeisdavome ir darbas vykdavo visą parą“, – pasakoja Monika Geglis.

Dėl pandemijos simpoziumas ir projektų pristatymai vyko nuotoliniu būdu, todėl, pasak studentų, projektų pristatymas vertinimo komisijai kėlė mažiau jaudulio nei prezentacijos gyvai: „Artėjant simpoziumui daug galvojau apie tai, kaip viskas vyks, juk nebus to jaudulio prieš didelę auditoriją, nebus susitikimo su visa tarptautine komanda. Tačiau ir jaudulys, ir komandos palaikymas, ir vienybė tikrai buvo juntama viso simpoziumo metu. Pamenu, kai skelbė atrinktuosius finalistus, sėdėjau prie kompiuterio ekrano laikydama kumščius, telefonas nerimo nuo komandos narių žinučių. Labai džiaugėmės patekę į finalą. Toks pat jaudulys apėmė ir stebint grupės pristatymą finale. Norėjosi būti šalia, palaikyti. Emocijos buvo labai stiprios“, – apie savo patirtį projekte pasakoja studentė Milda Antanaitytė.

VU Komunikacijos fakulteto verslo informacijos vadybos III kurso studentai džiaugiasi galimybe dalyvauti tarptautiniame projekte. „Labiausiai projekte vertinu tai, kad galėjau išmėginti save didelėje tarptautinėje komandoje. Tai buvo neįkainojama patirtis, galimybė praplėsti akiratį ir išmokti dirbti su begale skirtingų kultūrų atstovų. Emocijos, kurias patyrėme viso projekto ir nuotolinio simpoziumo metu, pamatyti laimingų žmonių veidai, išgirstos idėjos ir gražūs žodžiai mano šaliai yra geriausias nuotykis, kuris galėjo nutikti šiame studijų semestre“, – sako M. Antanaitytė.