Spalio 8–10 d. Vilniaus universitete (VU) vyks išorinis veiklos vertinimas, kurį, pasitelkęs ekspertus iš užsienio, atliks Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Tai bus jau trečias kartas, kai vertinama VU veikla. 2012 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta darbo grupė, vadovaujama strateginių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio. Ji atliko universiteto veiklos analizę pagal SKVC nustatytas vertinamąsias sritis: strateginį valdymą, studijas ir mokymąsi visą gyvenimą, mokslo veiklą, poveikį regionų ir visos šalies raidai.

Artėjant ekspertų grupės vizitui „Universitas Vilnensis“, jau publikavęs interviu su doc. dr. J. Galginaičiu, pateikia ir kitų darbo grupės narių komentarus, mintis apie savianalizės metu įžvelgtus universiteto vykdomos veiklos privalumus, kai kuriuos tobulintinus aspektus ir perspektyvas.

Jekaterina Bortkevič, studijų direktorė, atsakinga už studijų vertinamąją sritį:

Savianalizės tikslas buvo pažvelgti į studijų, tarp jų ir mokymosi visą gyvenimą, veiklos įgyvendinimą per pastaruosius penkerius metus ir įsivertinti jos pažangą. Svarbiausi vertinimo aspektai – studijų įvairovės užtikrinimas, studijų eiga ir tinkamos studijų aplinkos sukūrimas. Siekėme ne tik pateikti skaičius, bet ir pasiūlyti įžvalgų, visapusiškai išanalizuoti studijų srities veiklas, jų silpnybes ir stiprybes.

Pagrindinės studijų srities problemos, išnagrinėtos savianalizės medžiagoje, buvo kelios. Prastai buvo vertinta tarptautinių studijų programų plėtra, ypač ryški yra programų užsienio kalba ir jungtinių studijų programų stoka. Viena priežasčių – teisinis reglamentavimas, reikalaujantis užtikrinti studentų judėjimą tarp partnerių institucijų, kuris didina studijų programos įgyvendinimo sąnaudas ir mažina jos patrauklumą. Vertinamuoju laikotarpiu universitetui stigo aiškios mokymosi visą gyvenimą strategijos. Aukštojo mokslo erdvėje vis svarbesnis tampa neformaliu ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimas. Šia ir kitomis mokymosi visą gyvenimą temomis universitetas jau pradėjo diskutuoti ir darys tai ateityje. Savianalizės rengimo metu pažymėta, kad nors vertinamuoju laikotarpiu ir buvo pagerinta infrastruktūra, skirta asmenims su negalia, tačiau aplinka jiems vis dar išlieka ne visai draugiška. Per mažai dėmesio kreipiama ir į studijų proceso turinį, ir į jo orientaciją į negalią turinčius asmenis. Dar vienas ne mažiau svarbus aspektas – absolventų karjeros stebėsena, kurios fragmentiškumas vertinamuoju laikotarpiu buvo įvardytas kaip viena iš krypčių, kurią privalu tobulinti.

Doc. dr. Kęstutis Dubnikas, akademinių reikalų prorektorius, atsakingas už strateginio valdymo vertinamosios dalies poskyrį „Strateginio veiklos plano tinkamumas“:

Savianalizės pirmosios dalies „Strateginis valdymas“ poskyryje „Strateginio veiklos plano tinkamumas“ buvo analizuojama universiteto veiklų planavimo būklė ir kokybė. Daugiausia dėmesio kreipėme į 2007–2013 m. strateginį veiklos planą. Analizavome, kaip planas dera su universiteto misija. Kartu konstatavome, kad universiteto misija kyla iš klasikinio universiteto vertybių. O mūsų strateginio planavimo tradicija – ne tik matuoti konkrečią veiklą, bet ir parodyti paties universiteto savaiminę vertę. Tuo pačiu metu mes pristatome ir plano reikšmę konkrečiam universiteto gyvenimui.

Prieš beveik du dešimtmečius Vilniaus universitetas pirmasis iš universitetų patvirtino savo raidos planą, kuriame buvo surašyti pagrindiniai jo principai. Manoma, kad iš dalies šitie principai toliau papildė mūsų planavimo strategiją. Europos universitetų asociacija atliko VU vertinimą. 2004 m. ekspertai rekomendavo kurti visa apimantį strateginį planą, o 2011 m. tai pakartojo. Po šio vertinimo VU strateginis planas buvo parengtas ir išgrynintos veiklos kryptys.

EUA ekspertai pakartotinio vertinimo išvadose pažymėjo, kad šiame plane veiklos pagrįstos tam tikromis priemonėmis ir rodikliais, bet jų detalumas nepakankamas, ne visai tinkamas stebėsenai. Analizuodami šį planą pamatėme, kad stebėsena dažnai buvo formali ir nelabai efektyvi. Nustatytą trūkumą įvertinome ir naujajame strateginės veiklos plane (patvirtintas Senate 2013 m. gegužės 7 d.) jau yra numatytos gana detalios plano įgyvendinimo administracinės stebėsenos, atnaujinimo procedūros ne tik apskritai universitete, bet ir padaliniuose.

Kita vertus, strateginis planavimas yra nuolatinis procesas ir dabar mes esame pereinamajame etape – vienas planas baigėsi, kitas – naujai patvirtintas. Naująjį planą galbūt irgi reikės dar tobulinti. Ir tai normalu – kasmet grįžti prie plano ir peržiūrėti, kokias veiklos kryptis galėtume pakeisti. Kaip gyvenimas yra gyvas, taip ir planas neturi būti sustabarėjusi dogma.

Turiu pažymėti, kad planas iš esmės nenutolsta nuo universiteto misijos, pagrindinių principų, o naujajame plane misija dar detaliau surašyta, veiklos kryptys iš 7 sutrauktos į 5. Strateginio planavimo koncepcijose yra dvi strategijos – planavimas orientyrais ir planavimas skaičiais. Mes turime tarpinį variantą – didiname skaičius, rodiklius, bet, kita vertus, išlaikome bendrą universitetinę viziją. Universitetas – ne fabrikas, kuris savo vertę pasitikrina pagaminęs tam tikrą studentų skaičių, mokslinę produkciją. Universitetas negali nustoti siekti tokių nepamatuojamų dalykų kaip bendruomenės puoselėjimas, tam tikrų akademinių vertybių, padalinių integralumo ir savarankiškumo, liberalumo, arba minties laisvės ir nuomonių įvairovės, atvirumo pasauliui, idėjoms ir inovacijoms, universitetinės kultūros tęstinumo – tai dalykai, kurie vien tik skaičiais negali būti išreikšti. Dėl to jie taip pat išlieka mūsų prioritetai. Strateginiame plane mes tai sugebėjome suderinti.

Atliekant savianalizę išryškėjo, kad viena iš silpnesnių vietų – strateginis planavimas padaliniuose. Čia labai didelė įvairovė – kai kur reikia gilesnio savęs įvertinimo, ir iš esmės tai reikia stiprinti.