Rugpjūčio 24–25 d. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslinė grupė „Žmogaus teisės ir technologijos“ teisėtyrininkams, teisės praktikams ir studijuojantiems kolegoms surengė dirbtuves „Teisė ir technologijos – naujų metodų beieškant“. Į jas siekta suburti teisės ir technologijų tema besidominčius tyrėjus ir studentus, sužinoti jų nuomonę dėl ateities veiklos teisės ir technologijų srityje krypčių, aptarti įvairius metodologinius klausimus, susijusius su teisės tyrimais.

Renginyje sveikinimo žodį taręs ir abi dienas aktyviai visose veiklose dalyvavęs VU Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis pabrėžė būtinybę inicijuoti aktyvius tyrimus, apimančius technologijų keliamus iššūkius teisiniam reguliavimui ir teisės praktikai. Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas prof. Egidijus Kūris specialiai renginiui įrašytame sveikinimo žodyje aptarė daugybę šiuolaikinių iššūkių, kylančių žmogaus teisių srityje, pabrėždamas besikeičiančių žmogaus teisių ir besiformuojančių naujų teisių turinio supratimo svarbą.

Prof. E. Kūris savo kalboje atkreipė dėmesį, kad technologijų kontekste asmens teisių gynimas gali duoti netgi priešingą rezultatą, nei siekiama. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Streisand efektas, pasireiškiantis tuo, kad asmeniui siekiant apriboti tam tikros asmeninės informacijos platinimą galų gale ši informacija pasiekia dar didesnį viešumą, nei būtų pasiekusi, jei asmuo nebūtų bandęs ginti savo privatumo.

VU Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros tyrėja Justyna Levon vedė įvadinį užsiėmimą, padėjusį dalyviams geriau susipažinti vieniems su kitais. Vėliau VU Teisės fakulteto Mokslo ir inovacijų skyriaus vadovė Lijana Kanarskienė ir UAB „Jostra“ direktorius Jonas Stravinskas vedė žmogaus teisių ir technologijų tyrimus atliekančios grupės strateginę sesiją, kurioje identifikavo bendrus visų dalyvaujančių asmenų interesus dalyvauti šios grupės veikloje.

Antroje pirmosios dienos pusėje VU Filosofijos fakulteto tyrėjas Vilius Dranseika pristatė kartu su užsienio kolegomis atliekamus teisinę problematiką gvildenančius empirinius tyrimus. Jis išsamiai atsakė į gausybę su tyrimų tarpdiscipliniškumu, metodologija ir empirinių tyrimų potencialu susijusių teisininkams rūpimų klausimų.

Mokslinę pirmos dienos dalį apibendrino grupės „Žmogaus teisės ir technologijos“ vadovas Donatas Murauskas. Jis pristatė planuojamą leisti teisės ir technologijų sąveiką gvildenantį mokslinį leidinį ir su renginio dalyviais jį aptarė. Galutinę šio leidinio koncepciją ir kvietimą publikuotis nuspręsta paskelbti artimiausiu metu.

Vėliau VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros tyrėja Neringa Gaubienė pristatė R. C. Berwicko ir N. Chomsky knygą Why Only Us. Language and Evolution, kartu atskleisdama dirbtinio intelekto sąvokos problematiką. O fakulteto Viešosios teisės katedros tyrėja Dovilė Valančienė pasidalijo įžvalgomis apie R. H. Thalerio ir C. Sunsteino knygą Nudge ir aptarė elgsenos ekonomikos potencialą teisės tyrimuose. Pirmoji renginio diena buvo užbaigta naktiniu žygiu ir distopinius technologijos aspektus gvildenančio serialo „Black Mirror“ epizodo peržiūra.

Antroji renginio diena buvo skirta teisės tyrimų metodologijai ir konkrečių kiekvieno renginio dalyvio tyrimų idėjoms aptarti. Ją vedė į teisės mokslo metodologiją besigilinantis mokslinės grupės „Žmogaus teisės ir technologijos“ tyrėjas Vitalijus Levičevas. Intensyviose įtraukiančiose dirbtuvėse buvo ne tik diskutuota apie kiekvieno dalyvaujančiojo siūlomą tyrimo planą, bet ir apie tyrimus paralyžiuojančius veiksnius, teisės tyrimų metodų taikymo problematiką.

„Norėdami atsakyti į klausimą, kaip atlikti mokslinį tyrimą, neišvengiamai paliečiame moksliškumo ir teisėtyros objekto ribų problemas. Kokį tyrimą galima laikyti moksliniu? Kiek svarbu neapsiriboti išimtinai pozityviosios teisės nagrinėjimu ir pabandyti įsilieti į bendrą tarpdisciplininį žinijos tinklą? Plačiau suvokiant teisėtyrininkų darbo kontekstą, gerokai lengviau produktyviai pritaikyti konkrečius tyrimo metodus“, – pažymėjo dirbtuvių metodologinę sesiją vedęs V. Levičevas.

Šis susitikimas leido dalyviams geriau suprasti vieniems kitų lūkesčius žmogaus teisių ir technologijų tyrimų kryptyje, o mokslinei grupei „Žmogaus teisės ir technologijos“ patikslinti savo artimiausių metų veiklos tikslus. Vienas iš svarbiausių grupės siekių išlieka aktyvių teisininkų ir technologijoms atstovaujančių tyrėjų, praktikų bendruomenės, kurią vienytų žmogaus teisių ir technologijų sąveikos klausimas, subūrimas.

Renginyje dalyvavo įvairios patirties turintys tyrėjai ir studentai. Viena iš renginio dalyvių, Gento universiteto doktorantė Ingrida Milkaitė pažymėjo: „Analizuoju, tiriu teisę į privatumą ir duomenų apsaugą vaiko teisių požiūriu Gento universitete, Belgijoje, ir labai džiaugiuosi galėdama prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo tarp Vilniaus ir Gento universitetų teisės ir technologijų srityje.“

Artimiausiu metu bus skelbiamas kvietimas teikti santraukas kitais metais planuojamam išleisti moksliniam leidiniui darbiniu pavadinimu „Teisės ir technologijų sąveika“. Tikimasi, kad šis leidinys bus pirmasis planuojamoje teisės ir technologijų srities leidinių serijoje.