Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros mokslininkės Eglė Šumskienė, Jurga Mataitytė-Diržienė, Ieva Adomaitytė Subačienė, Violeta Gevorgianienė, Donata Petružytė, Laimutė Žalimienė ir doktorantės Jūratė Charenkova, Rasa Genienė dalyvavo susitikime su partneriais Japonijoje. Vizito metu aptartos naujausių skaitmeninių technologijų taikymo socialiniame darbe galimybės ir klausimai, kaip užtikrinti sinergiją diegiant šias inovatyvias technologijas socialinio darbo praktikoje.

Doc. E. Šumskienės teigimu, šioje viešnagėje įgyta patirtis padės stiprinti Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedrą diegiant inovacijas, skatinant lyderystę, kūrybišką turinį ir nestandartinius požiūrius.

Nors Lietuvoje socialiniai darbuotojai šiuo metu naudoja ne vieną technologiją, palengvinančią darbo procesus, pasak doc. E. Šumskienės, vis dar yra kur tobulėti. „Ypač dabar, vykstant pertvarkai, kai vietoj globos didelėse institucijose žmonės su negalia perkeliami gyventi į bendruomenes, savarankiškai ar iš dalies savarankiškai. Tad technologiniai sprendimai galėtų pagelbėti namuose – būtų įrengtas pagalbos mygtukas ar sensorius prie durų, virdulys, iš kurio saugu įsipilti, dujų nuotėkį identifikuojantys detektoriai ar kitos priemonės“, – apie galimus inovatyvius technologinius sprendimus kalba mokslininkė.

Japonijoje mokslininkės ne tik išklausė pranešimų apie technologijų taikymą socialiniame darbe ir galimas inovacijas, bet ir dalyvavo susitikimuose su tokius sprendimus kuriančių kompanijų atstovais. Vienas iš jų –  Kenji Nkamura, kuris dirba agentūroje, užsiimančioje technologijų taikymu socialiniame darbe. Be to, VU atstovės susitiko su mokslininku Masaya Shimmei, kuris yra atsakingas už Tokijo miesto pritaikymą kitais metais vyksiančioms parolimpinėms žaidynėms.

Vizito metu mokslininkės aplankė Tokijo miesto universitetinę ligoninę, senelių namus ir vaikų dienos centrą. „Mus domino ne tik technologijos, bet ir santykis su klientu, socialinių paslaugų teikimas. Apsilankėme ligoninės reabilitacijos skyriuje ir psichikos sveikatos skyriuje, kur galėjome pamatyti, kokios priemonės yra naudojamos slaugai, priežiūrai, funkcijoms atkurti. Tai buvo puiki galimybė pamatyti, kaip dirbama šiose įstaigose, kokios paslaugos teikiamos, kokios jose socialinio darbuotojo funkcijos“, – pasakoja doc. E. Šumskienė.

Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros atstovės drauge su partneriais Japonijoje atliko tyrimą, kuriuo mėgino išsiaiškinti, kaip socialiniai darbuotojai jaučiasi inovacijų akivaizdoje, ar jiems tai priimtina, ar jie tam atviri.

Pasak doc. E. Šumskienės, tyrimo rezultatai parodė, kad socialiniai darbuotojai tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje yra atviri technologijoms. Jų pasitikėjimo rodikliai yra gana aukšti – Lietuvoje 90 proc., Japonijoje 70 proc. Tačiau, kaip sako tyrėja, paklausti, ar technologijos galėtų pakeisti jų funkcijas, tik 20 proc. atsakė teigiamai. Be to, abiejose šalyse apie 50 proc. apklaustųjų atsakė, kad nesijaučia užtikrinti dėl klientų santykio su technologijomis. Baiminamasi, ar nebus pažeistos jų teisės, kaip jie išmoks šiomis priemonėmis naudotis.

Vertindama tyrimo rezultatus mokslininkė atkreipia dėmesį, kad technologijos galėtų perimti dalį socialinių darbuotojų funkcijų, o tai jiems leistų skirti laiko tikrajai savo darbo misijai. „Socialiniai darbuotojai yra tie, kurie gauna universitetinį išsilavinimą, bet kartais jų funkcijos supaprastinamos iki buitinio lygmens. Norėtųsi, kad jie daugiau laiko skirtų bendravimui, santykiui su klientu, žmogaus gebėjimų ugdymui. Jei dalį funkcijų būtų galima patikėti technologijoms – patikrinimą, ar žmogus ramiai miega, ar nepaklydo, ar yra saugus, ar nepamiršo išgerti vaistų, susimokėjo už komunalines paslaugas, socialinis darbuotojas galėtų tuo nesirūpinti ir skirti daugiau laiko nuoširdžiam bendravimui“, – sako doc. E. Šumskienė.