Spalio 21 dienos popietę į Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto prof. Povilo Brazdžiūno Fizikos didžiąją auditoriją rinkosi šventiškai nusiteikę šio fakulteto dėstytojai ir svečiai. Čia vyko iškilmingas Teorinės fizikos katedros 75 metų jubiliejaus minėjimas.

Į jį atvyko ne tik esami katedros darbuotojai, bet ir kiti garbingi svečiai. Tarp jų – VU rektorius prof. Artūras Žukauskas, Lietuvos fizikų draugijos prezidentas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus, garbieji katedros profesoriai Adolfas Bolotinas, Viktoras Šugurovas, Julijonas Kaladė, ilgametis katedros vedėjas prof. Antanas Rimvidas Bandzaitis, katedros doc. Dalia Šatkovskienė, buvęs katedros mokslo darbuotojas dr. Eugenijus Stumbrys, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai, kitų katedrų atstovai.

Šia proga Teorinės fizikos katedros vedėjas prof. Leonas Valkūnas pristatė knygą „Teorinė mintis nuo antikos iki šių dienų: Teorinės fizikos katedrai 75 metai“.

Joje prisiminti pagrindiniai katedros kūrimo momentai ir jos mokslinės bei pedagoginės veiklos kelias iki šių dienų. Viską aprašyti taip pat skatino buvusių katedros dėstytojų, kurie prisidėjo prie katedros kūrimo, prisiminimai. Greta teorinės minties, kurią puoselėti ir buvo šios katedros priedermė, knygelėje trumpai apžvelgiama ir mokslinės minties raida. Iš pradžių ketinta prisiminti tik tuos mokslininkus, kurie tiesiogiai turėjo ar galėjo turėti poveikį ar ryšį su katedra, ir paminėti jų mokslinius rezultatus, tačiau rengiant knygą paaiškėjo, kad visa mokslo raida neatsiejama nuo pasaulinių tendencijų istoriniame jos vystymosi kontekste. Todėl ši knyga virto trumpa visos pasaulinės mokslinės minties nuo antikos iki šių dienų apžvalga. Siekiant pabrėžti pagrindines katedros vykdomų darbų kryptis, medžiaga suskirstyta dešimties metų ar didesniais laiko tarpsniais. Kartu pateikiami ir ryškiausi katedros mokslo laimėjimai, juos parodant pasaulio mokslo raidos fone.

Teorinės fizikos katedrai skirtą knygą parengė jos darbuotojai J. Kaladė (pagrindinis rengėjas), prof. L. Valkūnas, doc. Kazimieras Glemža, prof. Juozas Šulskus.