Žurnalas „Veidas“ ir Demokratinės politikos institutas gegužės mėnesį pateikė naują išsamų universitetų reitingą. Tai jau antrasis toks reitingas. Atliktame reitinge tarp keturiolikos vertintų aukštųjų mokyklų ir toliau užtikrintai pirmauja Vilniaus universitetas, kuris pagal įvairius vertinimo kriterijus surinko 76,84 balo (iš 100 galimų).

Ekspertai universitetus vertino pagal daugiau kaip 50 parametrų, apklausta 14 tūkst. studentų (iš jų 4320 Vilniaus universiteto studentų) bei 220 darbdavių. Šiais metais reitingai pasipildė keliais naujais kriterijais – vertinant universitetus, buvo atsižvelgta į aukštųjų mokyklų mokslo veiklą, veiklos įvertinimą, siūlomą studijų pasirinkimą, akademinio personalo kvalifikaciją, studijų sąlygas, studentų vertinimą, darbdavių vertinimą, finansavimo struktūrą.

Šis Lietuvos universitetų reitingas, pasak Demokratinės politikos instituto vadovo Manto Adomėno, rodo, kad Lietuvos aukštajame moksle yra vienas aiškus lyderis – Vilniaus universitetas, o maži, specializuoti universitetai ateityje gali sunkiai tikėtis išsilaikyti rinkoje.

Reitingavimo mada

„Egzistuojanti dabartinė aukštojo mokslo institucijų, programų, teikiamų laipsnių įvairovė lemia vis didėjantį studentų, jų tėvų, pačių aukštojo mokslo institucijų, darbdavių ir vyriausybių susidomėjimą atskiros aukštojo mokslo institucijos reputacija, jos užimamu statusu aukštojo mokslo rinkoje kitų institucijų atžvilgiu”, – taip vis didesnį susidomėjimą reitingais aiškina VU Studijų kokybės centro direktorė dr. Inga Milišiūnaitė.

Pirmasis aukštųjų mokyklų vertinimas buvo atliktas JAV. 1983 m. JAV žurnalas „U. S. News and World Report“ paskelbė pirmą JAV universitetų ir koledžų reitingų lentelę. Kitų šalių leidėjai nedelsdami pasekė amerikiečių pavyzdžiu ir taip pat pradėjo publikuoti panašaus pobūdžio informaciją, dominančią aukštojo mokslo vartotojus. Dabar aukštojo mokslo institucijų lyginamosios analizės rezultatus, gautus palyginus tam tikrus bendrus jų veiklos rodiklius, kai kuriose šalyse skelbia ne tik žiniasklaida, bet ir profesinės asociacijos bei valstybinės institucijos.

Pernai lapkričio mėnesį VU mokslo reikalų prorektorius prof. Juras Banys dalyvavo Briuselyje vykusioje Europos universitetų asociacijos konferencijoje apie universitetų reitingavimą. Kaip jis teigia, reitinguotis dabar madinga ir šis procesas yra normalus reiškinys. Pasaulyje yra įvairių reitingavimo schemų – pati garsiausia Šanchajaus (kinų) reitingavimo sistema. Šių reitingų esminis kriterijus yra mokslinė produkcija. Skaičiuojami universitetų mokslininkų laimėjimai – straipsniai, universiteto darbuotojų cituojamumas, universitetą baigusiųjų Nobelio premijos ir Fieldso medaliai, dirbančiųjų universitete Nobelio premijos ir Fieldso medaliai, laureatai ir bendras ISI publikacijų skaičius. Jų supratimu – universitetas tuo geresnis, kuo aukštesnio lygio mokslas jame. Iki 2015 m. Pekino (Kinija) universitetas užsibrėžė pakliūti į pasaulio universitetų TOP 10. Kinijos vyriausybės sprendimu šaim tikslui pasiekti investuojami milijardai dolerių.

Kita sistema – ispaniškoji, kai universitetai reitinguojami pagal matomumą ir lankytojų skaičių, duomenų kiekį ir pan. internete. Tokius pasirinktus reitingavimo kriterijus Ispanija aiškina tuo, kad ne visi universitetai turi Nobelio premijos arba Fieldso medalių laureatų, tačiau yra nė kiek neblogesni už tuos, kuriuose šių laureatų yra. Kinija testuoja maždaug 5000 universitetų, o Ispanija – 13 000. Pagal ispaniškosios sistemos reitingavimą VU yra 244 vietoje Europoje. Geriausias iš Lietuvos. Tačiau su mokslu ir mokymu ši sistema neturi nieko bendra. Vokiečiai vertina 25 skirtingus parametrus – studentus, bendrabučius, net miesto infrasktruktūrą ir miesto kultūrinį gyvenimą. Belgai universitetus vertina pagal bibliometrinius duomenis, svarbą suteikdami mokslo darbų citavimo indeksui. Olandų reitinguose svarbiausi moksliniai kriterijai.

VU gerina studijų kokybę

Žurnalo „Veidas“ pateikti įvertinimai rodo, kad Vilniaus universitetas yra nepralenkiamas daugelyje sričių. Aukščiausi akademinio personalo ir alumnų veiklos įvertinimai bei specialybių ir studijų pakopų pasirinkimas. VU siūlo daugiausia studijų programų, tarp jų ir tokių, kurių nėra nė viename kitame universitete. Mūsų studentai pasižymi kaip sąžiningi, mažiausiai nusirašinėjantys, jiems pakanka informacijos apie karjeros ir įsidarbinimo galimybes. Jie gerai vertina studijų sąlygas VU ir turi daugiausia galimybių dalyvauti visuomeninėje ir užklasinėje veikloje. VU aukštai vertina darbdaviai.

Tačiau yra ir problemų. Studentai mažesniais balais įvertino administravimą, dėstymo kokybę, akademinio nesąžiningumo paplitimo lygį, dėstytojo požiūrį į studentą, studijų sutarties laikymąsi, saviraiškos galimybių suteikimą, informacijos apie karjerą suteikimą ir studijų lūkescių atitikimą – čia mes tik 5 pozicijoje. Mažiausias procentas surinktas pagal dėstymo kokybę.

VU rektorius akad. Benediktas Juodka sako, kad jis nuolat ragina atkreipti dėmesį į kokybės vadybos dalykus. „Manau, kad kokybinis šuolis studijose vyksta kartu su struktūrinių fondų pinigais, kurie ateina į VU. Dabartiniai studentai to dar nepajuto, nes tik dabar Fizikos, Chemijos, Gamtos mokslų fakultetai gauna įrangą, kuriai buvo paskelbti konkursai. Kokybiniam šuoliui reikalinga gera infrastruktūra – ji netolimoje ateityje turėtų smarkiai pagerėti. Studijų kokybei turi įtakos ir aplinka – štai neseniai renovuotas Istorijos fakultetas. Kokybei labai svarbu dėstytojų korpusas. Dar vienas svarbus kokybės parametras – pačių studentų motyvacija. Įstojusiam nemotyvuotam studentui bus visada ir visur blogai“, – pripažįsta rektorius.

Į šiuos duomenis universiteto vadovas žiūri rimtai. „Reikia baigti su tais skaičiais, studentų kiekiais. Reikia peržiūreti studijų programas. Jas revizuodami atsižvelgiame į socialinių partnerių nuomones. Mes daug ir įtemptai dirbame studijų kokybės gerinimo srityje ir aš manau, kad studijų kokybė turėtų gerėti“, – įsitikinęs jis.

Reitingo rezultatai atkreipia dėmesį į kai kurias problemas

Kaip šio reitingo rezultatai gali paveikti Vilniaus universiteto veiklos kokybės gerinimą? Dr. I. Milišiūnaitė, Kokybės vadybos centro direktorė, teigia, kad „Veido“ žurnalo skelbiami tyrimo rezultatai tiesioginės įtakos studijų kokybės užtikrinimui neturi. Jie gali tik atkreipti mūsų dėmesį į tam tikras problemas. Tad jeigu, pavyzdžiui, mūsų nedžiugina „Veido“ žurnale skelbiami mūsų studentų nuomonės apie dėstymo kokybę tyrimo rezultatai, tai šią problemą mes turime ir galime išspręsti tik patys.

Būtent tai ir daroma. Akademinių reikalų prorektoriaus Juozo Galginaičio vadovaujama Studijų kokybės grupė yra parengusi bendrą universitetinę studentų dalyko vertinimo anketą. Keletas fakultetų šią anketą naudojo jau šios sesijos metu apklausdami studentus apie pavasario semestre jiems dėstytus dalykus. 2008-2009 m. m. žiemos sesijos metu ši anketa bus naudojama visuose fakultetuose siekiant išsiaiškinti studentų nuomonę apie rudens semestre studijuotus dalykus. Studijų kokybės požiūriu galutinis apklausos tikslas yra ne studentų nuomonės tyrimas, o šio tyrimo rezultatų panaudojimas dėstomų dalykų turinio ir teikimo kokybei gerinti.

Studijų kokybės grupė taip pat yra parengusi studijų kokybės stebėsenos sričių ir jų prioritetinių parametrų bei neatidėliotinų Vilniaus universiteto visą studijų procesą apimančios studijų kokybės gerinimo sistemos kūrimo darbų projektą, kuris buvo svarstytas Studijų komiteto š. m. birželio 9 d posėdyje. Studijų komitetui pritarus, šis projektas birželio 19 d. bus pristatytas Senate.

VU pirmasis iš Lietuvos – tarp Europos reitinguojamų universitetų

Akademinių reikalų prorektorius dr. J. Galginaitis vardija reitingavimo pliusus: „Reitingai pirmiausia pačiam universitetui padeda išryškinti tuos parametrus, pagal kuriuos vertinamas vienas universitetas ir paskui palyginamas su kitais universitetais. Tai padeda sukurti ir vertinimo sistemą, išryškina kriterijus, pagal ką universitetai yra vertinami. Mes tokios patirties šalyje turime labai nedaug.“

Universiteto vadovas akad. B. Juodka teigia, jog reitingavimas, kaip procesas, yra normalus ir naudingas reiškinys – tai galimybė pasitikrinti, pamatyti save kitų akimis, o svarbiausia – labai naudingas abiturientams renkantis aukštąją mokyklą. Rektoriui juokingai atrodo kai kurių politikų populistiniai pažadai – pasiekti, kad du Lietuvos universitetai pakliūtų į geriausių pasaulio universitetų šimtuką. „Čia patenkama ne dėl norų, o dėl valstybės požiūrio į tai. Aš už tai, kad Lietuvos universitetai patektų į pasaulio universitetų reitingus, bet pasirodo, kad Lietuva, kaip valstybė, nefigūruoja daugelyje reitingavimo sąrašų. Mūsų valstybė apskritai nepatenka į sąrašą valstybių, kurių universitetai reitinguojami.“

Tačiau galime pagrįstai didžiuotis tuo, kad Vilniaus universitetas pirmasis iš Lietuvos universitetų bus įtrauktas į Europos reitinguojamų universitetų sąrašą. Dabar VU rengia medžiagą žurnalo „Times“ reitingavimui. „Tai bus papildomas svarbus pasitikrinimas“, – neabejoja rektorius B. Juodka.

Reikia sukurti sistemą, kuri neleistų užmigti

Visi sutinka – reitingavimas naudingas ir būtinas. Tačiau akademinių reikalų prorektorius dr. J. Galginaitis kelia šio reitingo objektyvumo klausimą. „Matyt, dar reikėtų gerinti universitetų palyginimų procesą. Man labai įdomu, kiek jis dera su kitais pasauliniais reitingais, su jų technologijomis, kriterijais. Kokią naudą galėtų gauti iš reitingavimo universitetas, kad mes galėtume, kurdami savo vertinimo sistemą, atrasti tuos svarbius parametrus, kuriuos vėliau naudotume. Mes tam dabar skiriame dėmesio ir jau esame užčiuopę net giliau, negu aš matau iš šio reitingo, tik tos sistemos rezultatų ir grįžtamojo ryšio dar reikės palūkėti, po metų mes būsime dar šiek tiek pažengę. Yra išskirtos stebėsenos sritys ne tik pagal studijų, bet ir pagal mokslinių tyrimų, administravimo kokybę. Kokybės vadybos centras jau dabar yra sukaupęs gana nemažai informacijos. Ir po metų galima bus daryti išvadas ir numatyti tendencijas.“

Nors esam lyderiai tarp šalies aukštųjų mokyklų, tačiau užmigti ant laurų Vilniaus universitetas nežada. „Tikras universitetas, jeigu nenori prarasti savo prigimties, negali užmigti ant laurų. Turi susikurti tokią sistemą, kad iš principo nebūtų įmanoma užmigti ant laurų. Demokratija – tai yra tas mechanizmas, kuris padeda visą laiką atsinaujinti. Demokratiškos visuomenės yra stiprios“, – teigia prorektorius J. Galginaitis.